Mokslininkai taip pat pripažįsta: šis pavasaris yra kitoks, nei buvo galima tikėtis, paneigiantis tiek kompiuterines prognozes, tiek liaudies spėjimus, ir vardija net kelias priežastis, kodėl jį galima vadinti rekordiniu.
Dvi savaites vėlavęs pavasaris įsismarkavo
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas daktaras Donatas Valiukas pastebėjo, kad nors šiemet klimatologinis pavasaris net dvi savaites vėlavo, augalų vegetacija prasidėjo anksčiau nei įprastai.
Čia pat mokslininkas paaiškino, kad klimatologiniu pavasariu laikomas laikas, kai baigiasi žiema ir oro temperatūra iš neigiamos perkopia į teigiamą, o paros temperatūros svyravimas išsilygina. Tuo metu augalų vegetacija prasideda paros temperatūrai peržengus 5 laipsnius.
Paklaustas, ar pastaruoju metu buvo toks ankstyvas augalų žydėjimas kaip šiemet, dr. D.Valiukas sakė, kad pasitaiko, kai būna šiltesnis balandis. Pastarasis šiltesnis balandis, anot klimatologo, buvo 2014 metais.
Išskirtinis keliomis prasmėmis
Visgi labiau stebėtina ne tai, kad balandis buvo šiltas, o tai, kad buvo šilti net du vienas po kito einantys mėnesiai – balandis ir gegužė.
„Nepamenu, kad pastaruoju metu taip būtų buvę. Tokia šiluma, besitęsianti du mėnesius iš eilės, yra pakankamai išskirtinė“, – kalbėjo dr. D.Valiukas.
Šiemet balandis buvo rekordiškai šiltas – antras pagal šiltumą per beveik 10 metų.
Anot pašnekovo, jau dabar panašu, kad ir gegužę bus galima laikyti viena šilčiausių, registruotų per pusę amžiaus. Tiesa, tai dar reikia patvirtinti.
„Tokie orai, kokie yra šią gegužę, būdingesni birželiui, kai kada – liepai ir rugpjūčiui. Nes būna ir šie vasaros mėnesiai su tokiomis temperatūromis“, – teigė dr. D.Valiukas.
Apskritai, anot mokslininko, visoje Europoje dedasi įdomus dalykai – šilumos laukai yra truputį persiskirstę, tad Pietų Europoje – Lisabonoje ar Madride – šį pavasarį yra net truputį vėsiau nei, pavyzdžiui, šiaurėje esančiame Osle.
Drėgmės jau pradeda trūkti
Dr. D.Valiukas pastebėjo, kad išskirtinis buvo ne tik šis pavasaris, bet ir pernykštis ruduo, kuris buvo neįprastai lietingas, o ir birželį bei liepą pernai nestigo trumpų, bet labai intensyvių liūčių. Tiesa, tokios liūtys yra gana būdingos vasarai.
Pastaruoju metu kai kur žmonės jau nebesulaukia gausesnio lietaus.
Paklaustas, ar gegužė nėra sausesnė, nei būdinga, klimatologas sakė: „Gegužė apskritai nebūna labai lietingas mėnuo, bet iš tikrųjų jau kurį laiką yra lietaus trūkumas.
Gilesniuose dirvožemio sluoksniuose drėgmės dar prikaupta, o paviršiniame, kuris svarbus augalams, žemės ūkio kultūroms, pradeda trūkti.
Tačiau tas trūkumas jaučiamas ne visoje Lietuvoje, nes krituliai yra toks elementas, kuri labai netolygiai pasiskirsto teritorijoje.“
Šiluma – didesnė, nei prognozuota
Dr. D.Valiukas sakė, kad ilgalaikės prognozės, kurios nėra tikslios, o tik orientacinės, rodo, kad ir birželis bei liepa gali būti kiek šiltesni nei įprastai.
Bet ar klimatologų kompiuterinės programos rodė, kad balandis ir gegužė bus tokie neįprastai šilti?
Į tai mokslininkas atsakė: „Skaičiavimai rodė, kad gegužė turėtų būti šiltesnė nei įprastai, bet tas šiltumas dabar yra didesnis, negu buvo prognozuota. Paklaidos, deja, neišvengiamos.“
Išmušė iš vėžių
Ne tik kompiuterinės programos tiksliai neparodė, kad gegužė bus tokia šilta, bet ir liaudiški orų spėjimo metodai, kuriais nebe pirmus metus remiasi gamtos mokslų daktaras, etnologas profesorius Libertas Klimka.
Kiekvienais metais nuo gruodžio 13-osios – Šventosios Liucijos dienos – iki Kūčių prof. L.Klimka stebi, koks kasdien būna oras. Pagal kiekvienos dienos orą galima spėti apie kiekvieno naujų metų mėnesio orus.
Pavyzdžiui, jeigu gruodžio 13-oji bus šalta, tokio galima tikėtis ir sausio, o saulėta gruodžio 16-oji rodo saulėtą balandį.
„Tie spėjimai labai neblogai pasitvirtindavo, bet šie metai kol kas mane išmuša iš vėžių“, – prisipažino etnologas.
Įtikėjo klimato atšilimu
Profesorių šiemet nustebino ir itin ankstyvas augalų, ypač tokių kaip liepos, žydėjimas.
„Liepos yra labai jautrios šilumai ir skirtinguose Lietuvos regionuose žydi skirtingu laiku. Liepų žydėjimą Vilniaus apylinkėse skiria beveik mėnuo nuo pražydimo Palangoje.
Bet esu pastebėjęs, kad kiekvienais metais liepų žydėjimas Vilniuje yra vis ankstyvesnis. Tai rodo, kad vasaros pas mus tikrai šiltėja.
Klimato atšilimas egzistuoja, nors anksčiau nelabai buvau linkęs juo tikėti“, – prisipažino prof. L.Klimka.
Kodėl liepa lietuviams yra svarbi?
Etnologas pridūrė, kad mitologiškai liepa yra apskritai labai svarbus medis lietuviams.
Mūsų protėviai tikėdavę, kad liepoje gegutės balsu kukuoja likimo deivė. Nuo seno liepos buvo sodinamos prie lietuvių sodybų, ypač tų, kuriose gyveno bitininkai.
Liepa buvo ir labai reikalingas medis, nes jos karną lengva panaudoti visokiems indams, vyžoms pinti, o mediena yra labai minkšta, graži, neskyla drožlėmis, todėl labai tinka skulptūrėlėms skaptuoti.
Taigi, liepa – labai artimas lietuvio sielai medis ir nenuostabu, kad ir mums, šiuolaikiniams žmonėms, šie augalai tebėra svarbūs, dominės, kada jie žydi.
Anomalijų būta ir istoriniais laikais
O grįžęs prie orų temos prof. L.Klimka sakė, kad gamta mėgdavusi papokštauti ir anksčiau.
Apie klimato anomalijas liudija ne vienas istorinis dokumentas, kad ir apie Lietuvą pasakojusios kryžiuočių kronikos.
„XIV–XV amžiais buvo labai didelių kontrastų – ir labai šiltų, ir labai šiltų žiemų.
Pavyzdžiui, būdavo taip šalta, kad žiemą ir Baltijos jūra užšaldavo. Arba atvirkščiai – žiemą žydėdavo gėlės.
Taigi klimato išdaigos nėra tik mūsų laikų dalykas. Nukrypimų nuo vidurkių yra buvę ir istoriniais laikais“, – patikino prof. L.Klimka.
