Artimiausiu laiku bus įrengtos laikinos priemonės, kurios leis užtikrinti, kad toliau paviršius nepaslinktų.
Taip trečiadienį Gedimino kalno papėdėje surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius.
Bus moderni laistymo sistema
Pirmojo darbų etapo metu, kaip ir planuota, buvo pašalinta dėl nuošliaužų susidariusi avarinė kalno būklė, o šiuo metu baigiamas tvarkyti ir šiaurės vakarų šlaitas.
„Iki šiol įgyvendinti visi pagal planą numatyti ekstremalios situacijos suvaldymui būtini darbai: sumažinta atmosferinių kritulių infiltracija į kalno paviršių, įvykusios nuošliaužos stabilizuotos drenažinių sistemų įrengimu ir skaldos sluoksnių supylimu, o užfiksuotos grunto deformacijos nuo tolesnio vystymosi prevenciškai sustabdytos konstrukciniais tinklais“, – vardijo atliktus darbus kultūros viceministras.
Tvarkant šiaurės vakarų šlaitą buvo pašalintas nestabilus supiltinis gruntas, tinkladėžėmis atkurtas ir suformuotas įšalo nebijantis ir gruntinį vandenį drenuojantis šlaitas. Taip pat suremontuoti didelę grėsmę kėlę rostverkai.
Baigus formuoti reljefą ant šio šlaito bus užpiltas augalinis gruntas ir auginama geromis šaknų sistemos savybėmis pasižyminti žolinė danga.
Pasak ministro, ši danga yra viena iš svarbiausių biologinių priemonių, kuri turėtų padėti stabilizuoti šlaitus ir ateityje suvaldyti kalno eroziją.
Labai svarbu yra tai, kad kalne bus sumontuota ir moderni savarankiška laistymo sistema, kuri sausesniais laikotarpiais padės palaikyti reikiamą drėgmę ir neleis specialiai žolinei dangai sunykti.
Laistymo sistema buvo išbandyta jau šiandien.
Prakalbo apie antrąjį etapą
Žurnalistams ministras prabilo ir apie antrąjį Gedimino kalno tvarkybos etapą, kuomet bus tvarkomi visi kalno šlaitai.
Šio etapo metu ketinama atskiruose ruožuose atlikti eilę darbų, parinkti ir įgyvendinti ilgalaikius kalno šlaitų stiprinimo, apsaugos nuo lietaus ir tirpsmo vandens poveikio sprendinius, išspręsti ir maksimaliai sustabdyti tiek infiltracinio, tiek ir išorinio kritulių vandens poveikį kalno šlaitų gruntų stabilumui ir užtikrinti ant kalno esančių statinių, gynybinės ir atraminių sienų stabilumą.
Daugiausia bus koncentruojamasi į vakarinį šlaitą. Jame jau baigiamas įrenginėti drenažas.
Tuo metu pietrytiniame šlaite iš Vilnelės pusės ištyrus, kaip ir kur keliauja požeminis vanduo, atliekami šlaitų stabilumo skaičiavimai. Ten bus įrengti konstruktyviniai tinklai.
Taip pat ketinama sutvarkyti kalno aikštelę, išsprendžiant atmosferinių kritulių surinkimo bei nuvedimo nuo jos ir šlaitų problemą.
Teigiama, kad įgyvendinant šias priemones tikslinga projektuoti nuolatines šlaitų tvirtinimo sistemas, kurių poveikis kiekvienoje vietoje gali būti skirtingas.
Tiria senovinį pastatą ir ieško palaikų
Gedimino kalno aikštelėje šiuo metu tęsiami archeologiniai tyrimai, pradėti 2017 metais ir atnaujinti šių metų gegužę.
Primename, kad ant kalno buvo palaidotas 21 sukilimo, įvykusio 1863 metais, dalyvis.
Iki šiol rasti 17 žmonių, tarp jų – ir sukilėlių vadų palaikai ir šiuo metu archeologai tikisi surasti likusius 4 ant kalno palaiduotus asmenis.
Gedimino kalno aikštelėje tyrinėjimus vykdantis Lietuvos Nacionalinio muziejaus Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos skyriaus vedėjas Valdas Steponaitis pasakojo, kad buvo atrasta šiek tiek dar vieno sukilėlio kaulų, todėl jau numanoma, kur guli likę sukilėliai.
Dėl šios priežasties buvo praplėstas tyrimų plotas. Planuojama, kad šie tyrimai užtruks mažiausiai iki rudens.
Maža to, kalno aikštelėje dar pernai rastos preliminariai XVI a. datuojamo Aukštutinei piliai priklaususio pastato pamatų liekanos.
„Preliminariais architektų duomenimis, tas pastatas ant kalno stovėjęs nuo kokio XVI amžiaus, o XIX amžiaus viduryje ant tų pamatų buvo pastatytas ant kalno stovėjusio telegrafo prižiūrėtojo namelis“, – žurnalistams sakė V.Steponaitis.
Kol kas atrasta tik viena šio pastato siena ir kampas, o archeologai siekia išsiaiškinti visą statinio struktūrą, galimą paskirtį ir tiksliau datuoti, kada jis buvo pastatytas, kad sutvarkius aikštelę jos paviršiuje būtų galima atžymėti buvusio pastato kontūrus.
„Labai įdomu nustatyti, kada šis pastatas buvo pastatytas ir kokia jo buvo paskirtis. Bet jis buvo atkastas ir XX amžiaus viduryje. Visi kultūriniai sluoksniai iki jo yra suardyti, o tai, kad jis jau kartą buvo atkastas ir tvarkytas, sunkina jo datavimą ir pastatymo laikmečio nustatymą.
Dabar bandysime tirti nejudintas vietas ir gal tai padės atsakyti mums į tam tikrus klausimus“, – vylėsi V.Steponaitis.
Dėl lankymo spręs po kritulių
Tuo metu kultūros viceministras sakė, kad nors ekstremali situacija suvaldyta, ji neatšaukta, o nuošliaužų tikimybė visada išlieka.
„Ekstremalios situacijos neplanuojame atšaukti, nes ji vis dar sudėtinga“, – kalbėjo viceministras.
Pasiteiravus, kada vėl bus leidžiama ant kalno lankytis žmonėms, R.Augustinavičius sakė, kad viskas priklausys nuo to, kaip kalnas atlaikys didesnius kritulius. Įsitikinus, kad kalne įdiegtos inžinerinės priemonės veikia, gali būti leista laikinai kalne lankytis žmonėms.
Gedimino kalno tvarkybos darbai pradėti 2017 metais. Juos ketinama užbaigti 2022 metais. Iš viso tam numatyta skirti 7,5 mln. eurų.
Vien šiaurės vakarinio šlaito sutvarkymas kainavo 2,8 mln. eurų.
Viceministras patikino, kad lėšos kalno tvarkymui naudojamos taupiai ir efektyviai.
„Žiūrime, kad tai būtų ir ekonomiškai efektyvu, ir gerai kalnui“, – kalbėjo R.Augustinavičius.
