Keliaukite po Lietuvą: 11 kalvų Vakarų krante, apjuostų įspūdingais peizažais

Galimybių prasmingai keliauti po saugomas gamtos teritorijas kasmet daugėja. Klaipėdos krašto kalnai ir piliakalniai, dar prieš keletą metų buvę apsupti medžių ir krūmų, šį sezoną pasitinka kitokie. Lankytojų laukia atnaujinti takai, išsamūs informaciniai stendai, išgenėtos aikštelės, nuo kurių atsiveria žaluma akį džiuginantis Vakarų Lietuvos kraštovaizdis.

 Kalniškės piliakalnis.
 Kalniškės piliakalnis.
 Kalniškės piliakalnis.
 Kalniškės piliakalnis.
 Dovilų piliakalnis.
 Dovilų piliakalnis.
 Dovilų piliakalnis.
 Dovilų piliakalnis.
 Kartenos istorinis-archeologinis kompleksas.
 Kartenos istorinis-archeologinis kompleksas.
 Kartenos istorinis-archeologinis kompleksas.
 Kartenos istorinis-archeologinis kompleksas.
Gintarų piliakalnis-dvarvietė.
Gintarų piliakalnis-dvarvietė.
Gintarų piliakalnis-dvarvietė.
Gintarų piliakalnis-dvarvietė.
 Imbarės archeologinis kompleksas.
 Imbarės archeologinis kompleksas.
 Imbarės archeologinis kompleksas.
 Imbarės archeologinis kompleksas.
Gaidžio kalnas.
Gaidžio kalnas.
 Naglio kalnas.
 Naglio kalnas.
 Vecekrugo kalnas.
 Vecekrugo kalnas.
 Vecekrugo kalnas.
 Vecekrugo kalnas.
 Karvaičių kalnas.
 Karvaičių kalnas.
 Karvaičių kalnas.
 Karvaičių kalnas.
 Urbo kalnas.
 Urbo kalnas.
Daugiau nuotraukų (17)

Lrytas.lt

Jun 19, 2018, 2:31 AM

Lietuvoje yra apie 1000 piliakalnių – kalnų, ant kurių stovėjo pilys, pritaikytos gynybai nuo priešų. Dabar dauguma tokių piliakalnių yra apaugę želdiniais, nors senovėje jie buvo visiškai pliki. Aplinkos apsaugos specialistai protėvių paliktas vietoves kasmet atstatinėja ir tvarko, kad jos taptų patrauklios turistams ir po Lietuvą keliaujančioms šeimoms. Puikūs to pavyzdžiai – Kalniškės ir Dovilų piliakalniai Klaipėdos rajone.

Dovilų ir Kalniškės takais

2015-aisiais kraštovaizdžio formavimo kirtimai bei kiti tvarkymo darbai atlikti Kalniškės piliakalnyje. Šis piliakalnis nuo Gargždų miesto pasiekiamas senuoju Žemaičių plentu, Minijos kairiajame krante pasukus į šiaurę, prie buvusio Anielino dvaro. Iš šiaurės ir pietų piliakalnį juosia gilios daubos, kurių dugnu į Miniją suteka bevardžiai upeliai. Miniją nuo piliakalnio skiria 3 grioviai ir 3 pylimai. Kadaise čia stovėjo 1253 metais minima kuršių pilis ir nuo seno sklandė legendos apie piliakalnyje buvusius slaptus urvus, užkastus lobius. Aplink piliakalnį esantį lauką vietiniai kadaise vadino Raganine, pasakojama, kad čia buvusi senosios lietuvių tikybos alkvietė. Archeologų rasti daiktai leidžia spėti, kad piliakalnyje gyventa dar prieš mūsų erą, seniausi radiniai priskiriami žalvario amžiui, taip pat rasta Romos laikų monetų.

Šiandien piliakalnį uoliai prižiūrinčių specialistų dėka prieš lankytojų akis atsiskleidžia natūralus, augmenijos neužgožtas piliakalnio grožis. Užkopus į piliakalnio aikštelę galima gėrėtis vaizdinga tekančios Minijos bei Gargždų miesto panorama.

Netoli nuo Gargždų, šalia Dovilų, stūkso Dovilų piliakalnis, arba kitaip – Pelutės kalnas. Šis kalnas slepiasi Minijos dešiniajame krante, Piliakalnio miške, todėl jį pasieksite tik atidžiai sekdami kelio ženklus, sustatytus nuo Dovilų miestelio. Dauguma tyrinėtojų su piliakalnio vieta sieja ir Dovilų miestelio istorines ištakas. Legendose minimas pilies valdovas Dovilanas, kuris narsiai kovėsi su krašte pasirodžiusiais kryžiuočiais. Iš rytų ir pietų pusės šį gamtos paminklą juosia šaltiniuotos pelkės ir senieji įtvirtinimai, tarsi pasakojantys sudėtingą krašto istoriją. Piliakalnis 1944 metų pabaigoje buvo įtrauktas į Klaipėdos gynybos sistemą, jo aikštelėje buvo iškastas apkasas, pylimuose įrengti vadinamieji Kocho bunkeriai ir prieštankinis griovys su pylimu. Pokario metais piliakalnis buvo apleistas, apaugo medžiais ir krūmais. Visai neseniai pradėta jį puoselėti ir prižiūrėti, aukštumoje įrengta apžvalgos aikštelė.

Archeologinių kompleksų mįslės Kartenoje ir Imbarėje

Kretingos rajone, Minijos upės slėnyje, savo turtingą istoriją pasakoja Kartenos miestelis. Istoriniame-archeologiniame komplekse keliautojai ras Kartenos piliakalnį, dar kitaip vadinamą Pilies, Švedų ar Lūžties kalnu. Kadaise ant jo išdygo medinė pilis ir tapo svarbiu kuršių Ceklio žemės gynybiniu centru. Visą istorinį kompleksą sudaro ne tik piliakalnis su gyvenviete, bet ir mitologinis akmuo, vadinamas Laumės kūliu, su Karvės ar Velnio pėda bei netoliese esantis Kartenos Lurdas – Lurdo grota su Švč. Lurdo Marijos skulptūra. Tokia vieta pasirinkta neatsitiktinai – spėjama, kad Kartenos Lurdo grota įrengta buvusioje pagonių alko vietoje. Po 2012 metų piliakalnis atgijo – buvo iškirsti nereikalingi medžiai ir atvertas istorinis piliakalnio vaizdas. Šiandien stabtelėjus piliakalnio apžvalgos aikštelėje prieš akis atsiveria Minijos vingis ir slėniai, Kartenos miestelio stogai.

Netoli Kartenos miestelio užsukite į dar vieną istorinę vietą – Gintarų piliakalnį, pramintą Vyšnių kalnu. Viena iš legendų pasakoja, kad Kartenos ponas labai mėgo vyšnias ir pasodino dvare didelį sodą. Švedams dvarą sudeginus, sodas išliko ir kiekvieną pavasarį baltais žiedais papuošdavo kalvą. Dėl to dvarvietė gavo Vyšnių kalno vardą. Šio piliakalnio apžvalgos aikštelės krašte, ties pylimu, sukurta kompozicija iš ratu sudėtų didelių akmenų. Savo dvasia angliškąjį Stounhedžą primenanti kompozicija sudaryta iš 19 didžiulių riedulių. Centre stovi paminklas Kartenos miesteliui, prie paminklo sumūrytas nedidelis aukuras su apvalia duobute.

Už 13 kilometrų nuo Kartenos, vos pusė kilometro į rytus nuo kelio Kretinga–Salantai, nuorodos nuves į Imbarės archeologinį kompleksą. Salanto upės kairiajame krante kuršių valdoma Imbarės pilis klestėjo X–XIII amžiuje. Viena iš daugelio legendų pasakoja, kad vietovė pavadinta pilies valdovo dukters Imbarės vardu. Imbarės piliakalnis, iškilęs aukštumos kyšulyje, įsiterpiančiame į Salanto ir Pilsupio upių santaką, yra vienas didžiausių Šiaurės Vakarų Lietuvos piliakalnių. Imbarės piliakalnio teritorijoje iškirtus medžius ir kitus menkaverčius krūmus dabar išryškėja žaliuojantis kalno siluetas, įrengtos trys atokvėpio ir apžvalgos aikštelės.

Už nugaros palikę pievų žiedais nusėtus piliakalnius rinkitės Salantų kryptį. Žvainiuose, Salanto slėnyje, snaudžia kalva, vadinama Gaidžio kalnu. Dar dabar vietiniai žmonės prisimena legendą apie gaidį, pasislėpusį nuo šeimininko kirvio. Vidurnaktį iš kalvos pasigirsdavo šaižus jo giedojimas, kuris labai gąsdino pro šalį vykstančius keleivius. Pastačius ant kalno medinę koplyčią gaidžio giedojimas išnyko. Akmenimis aptvertą kalvą šiandien puošia 1911 metais pastatyta neogotikinė koplyčia. Aplink koplyčią stiebiasi dekoratyviniai medžiai, nutiestas akmens plokščių takas. Gaidžio kalnas, kaip ir netoliese esantys Imbarės piliakalnis bei Orvidų sodyba, – bene labiausiai lankomi Salantų krašto objektai.

Smėlio supilti kalnai pajūryje

Atšilus orams pats laikas traukti į Lietuvos pajūrį. O ką aplankyti populiariausiame Lietuvos kurorte? Palangoje, ant terasos, kadaise skalautos Litorinos jūros, rymo vėjo supustytas Naglio kalnas. Legenda pasakoja, kad 15 metrų aukščio pakrantės kopą savo rankomis supylusi gedinti milžino karvedžio Naglio žmona. XV–XVI a. Naglio kalnas buvo šventvietė, šalia veikė kuršių žvejų gyvenvietė, senasis uostas. Šiandien čia – populiari pasivaikščiojimų vieta, vasarą, kildami į kalną, savo jėgas išmėgina dviratininkai. Maršruto pradžią žymi informacinis ženklas – žinomų kurorto tautodailininkų Alberto ir Lino Žulkų sukurtas ąžuolinis dirbinys.

Kur kas aukštesnis kalnas iškilo šalia Klaipėdos, Smiltynėje, apie 0,6 km į vakarus nuo naujosios perkėlos. 36,5 metro aukščio smėlio kopa garsaus Prūsijos fiziko ir hidroinžinieriaus Liudviko Hageno garbei pavadinta Hageno kalnu. Tarpukariu jis rūpinosi Kuršių nerijos apželdinimu. Atsidėkodami klaipėdiečiai L. Hagenui pastatė paminklą – kopą ženklinantį obeliską judrioje vietoje, šalia pėsčiųjų ir dviračių tako. Per kalną nutiestas asfaltuotas takas veda nuo prieplaukos link jūros pakrantės. Aukštyn stačiu šlaitu kylantis takas yra tikras išbandymas ne tik pėstiesiems, bet ir dviratininkams. Nuo kalno atsiveria įspūdinga panorama: vienoje pusėje prieš keliautojų akis nusidriekia Klaipėdos stogai, o iš kitos pusės matyti, kaip ritasi Baltijos vilnys. Vaizdai čia kasmet keičiasi: po 2006 metų gaisro sunkiai įžengiamus kalninių pušų tankumynus dabar dengia jau paaugusių sodinukų plotai. Hageno kalnas įdomus ir istorija besidomintiems smalsuoliams. Kalvos šlaitai išvagoti apkasų, kalnapušių tankmėje aptinkami rūdijančios spygliuotos vielos ritiniai, gelžbetoniniai stovai liudija čia buvus radijo lokacijos įrenginio pamatus. Hageno kalno šlaitą juosia siaurojo geležinkelio pylimas.

Kur atsiveria įspūdingiausi Baltijos ir marių horizontai?

Jei atostogas ketinate praleisti Kuršių nerijoje, važiuodami keliu Smiltynė–Nida stabtelėkite prie ženklo tarp Pervalkos ir Preilos. Čia po sunkių gamtos išbandymų ilsisi 59,4 metro Karvaičių kopa – valstybės saugomas gamtos paveldo objektas. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad apie 1600 metus miškas, gynęs Karvaičius nuo pustomo smėlio, jau buvo praretėjęs. Pustomas smėlis laidojo kaimo trobesius, pasiglemžė net bažnyčią. Gyventojai kasė smėlį, statė tvoras, tačiau atslinkusi kopa vis veržėsi į kaimą. Karvaičių gyventojai buvo priversti jį palikti – paskutiniai gyventojai iš čia pasitraukė 1797 metais.

Žmonių rankomis per kalvas nutiestas žalias kalnapušių kilimas visu savo grožiu atsiskleidžia nuo Senosios Smuklės kalno. Senieji kuršiai jį vadino Vecekrugo kalnu, o pats pavadinimas kilęs iš kuršiškų žodžių „vece“ (senas) ir „kruogs“ (smuklė). Kopos vardas išduoda anksčiau čia stovėjus smuklę. Tai aukščiausia kopa Kuršių Nerijoje, iškilusi 67,2 metro. Už Preilos įkurtame Karvaičių kraštovaizdžio draustinyje stūksanti kopa apželdinta mažaūgėmis kalninėmis pušimis. Viršuje yra nedidelė atvira aikštelė, nuo kurios atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai į Nidos bei Pervalkos miškus, taip pat į Baltijos jūrą ir marių krantų apybrėžas. Ne mažiau įspūdinga ir pati kopa, žalią rūbą perjuosusi baltomis smėlio rėžių įstrižainėmis. Vecekrugo kalną lengviausia pasiekti važiuojant dviračių taku.

Viena įspūdingesnių vietų Kuršių nerijoje, kurią būtina įamžinti nuotraukose, – Urbo kalnas, nuo kurio pargrįžtantiems laivams moja išdidus, 79 metrus virš jūros lygio iškilęs Nidos švyturys. Užkopkite 200 laiptelių ir trumpam sustoję pasigrožėkite jau pusantro šimto metų veikiančiu švyturiu. Aukščiu jį lenkia tik Klaipėdos ir Šventosios švyturiai. Nidos švyturys stovi ant Urbo kalno ir yra rekordininkas pagal signalo matomumą – žybsniai matomi net už 22 jūrmylių. Šiuo metu ant kalno įrengta apžvalgos aikštelė. Čia atsiveria pribloškiantys smėlėti horizontai, ošia Baltijos jūra, o priešingoje pusėje vilnija Kuršių marios. Vasaros vakarais ant Urbo kalno organizuojamos kino peržiūros. Tradicinės Joninių eitynės kasmet pradedamos būtent nuo Urbo kalno viršūnės. Dabar sunku patikėti, kad kadaise šioje vietoje būta įdubos. Apie tai byloja kalno pavadinimas – žodis „urbas“ reiškia duobę arba skylę.

Kituose šaltiniuose minima, kad kalno pavadinimas kilęs nuo žodžio „urbti“ – smėlyje „gręžti” duobes sodinukams. Ši versija tvirtesnė, nes Urbo kalnas – tai viena pirmųjų apželdintų kopų Nidoje. Būtent čia dar prieš 200 metų Gottliebas Davidas Kuwertas pasodino pirmuosius sodinukus ir paruošė dirvą tolesniems slenkančių kopų apželdinimo darbams.

UŽKOPK AUKŠČIAU, MATYK DAUGIAU

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.