Šiuo metu Ukmergės piliakalnio papėdė užtverta, kad žmonės neitų, nerekomenduojama naujuoju taku lipti ir į patį kalną.
Prieš dvejus ėmus tiesti naują metalinį taką buvo ne tik sutvarkyta piliakalnio papėdė, bet ir pašalinta didžioji dalis medžių.
Kaltino medžių kirtėjus
Nuošliauža sukėlė didžiulę ukmergiškių reakciją. Dauguma įsitikinę, kad kalną išjudino nukirsti medžiai ir atliekami darbai. Kai jie prasidėjo, ukmergiškiai baiminosi, ar negrės Ukmergės piliakalniui sostinės Gedimino kalno likimas. Dabar pastarojo tvarkymo darbai kainuoja milijonus eurų.
Rajono vadovai tokį požiūrį kategoriškai neigia. Jie tikina, kad su medžiais šie įvykiai niekaip nesusiję. Esą tai per ilgą laiką susidaręs ir tiktai dabar pasireiškęs procesas.
Po sausio 17 dieną nušliaužusio šlaito buvo sudaryta Ukmergės piliakalnio šlaito pažeidimų tyrimo darbo grupė.
Nušliuožė supiltas gruntas
Remiantis darbo grupės pirminėmis išvadomis, nuošliaužos pagrindinė priežastis – piliakalnio apledėjusioje aikštelėje per atlydį susikaupęs vanduo, bėgęs per žemiausią piliakalnio aikštelės vietą.
Ši vieta sutampa su anksčiau čia buvusiais laiptais. Iš seniau darytų nuotraukų matyti, kad buvę laiptai įrengti ir piliakalnio įdubime.
Jis daugiau negu prieš 25 metus atliekant tvarkymo darbus buvo užpiltas. Taigi ši nuošliauža daugiausia susidarė iš supilto grunto.
Darbo grupė siūlo laikinas apsaugos priemones – įrengti geotekstilinę dangą virš nuošliaužos, kuri apsaugotų nuo išorinių kritulių.
Žemiausioje piliakalnio aikštelės dalyje ketinama įrengti lataką, kuris surinktų atbėgantį vandenį. O drenažiniu vamzdžiu būtų galima nukreipti vandenį į papėdę, iš kur nebekiltų grėsmės piliakalniui.
Taip pat pažymima, kad, kolegų iš Kernavės rezervato ir Neries regioninio parko teigimu, piliakalnių nuošliaužų pasitaiko kiekvieną pavasarį, todėl stebėtina, kad Ukmergėje tai įvyko tik pirmą kartą.
Būtina piliakalnį sutvirtinti
Nuošliauža nusinešė žemyn 1993–1995 metais supiltus žemių sluoksnius ir dalį piliakalnio šlaito grunto.
Nuo to laiko daugiau išgraužų atsirado ir kitose vietose. Neatliekant šlaitų sutvirtinimo darbų yra didelė tikimybė, kad nuošliaužų bus ir kitose vietose“, – sakė įstaigos „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ direktorius Zenonas Baubonis.
Kiek dabar kainuos piliakalnio tvarkymo darbai, kol kas nežinia. Tačiau aišku, kad tam reikės skirti rajono biudžeto lėšų.
Šiuo metu piliakalnio prieigos aptvertos.
Tėvai raginami įspėti vaikus, kad jie nesugalvotų nuo šlaito čiuožinėti rogutėmis.
