Portalas lrytas.lt turėjo išskirtinę galimybę pats pirmas išbandyti užlipti į aukščiausią šalyje apžvalgos bokštą dar prieš jo oficialų atidarymą.
Į statinio apžvalgos aikštelę veda 300 žemo profilio laiptelių, yra įrengtos ir tarpinės poilsio aikštelės. Tad lipimas nėra varginantis, dėl gausiai panaudotos medžio apdailos pjūtis lipant – tarsi pastato viduje.
Tik užlipus į pačią aukščiausią vietą juntamas tik menkas siūbavimas, tačiau atsiveria svaiginančio grožio Nemuno kilpų toliai.
Šalia bokšto įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, patogus takelis užlipti į kalvą, viešasis tualetas.
Kaip portalui lrytas.lt sakė Birštono turizmo ir informacijos centro direktorė Rūta Kapačinskaitė, artimiausiomis dienomis tikimasi itin didelio lankytojų antplūdžio. „Kol kas prie bokšto įėjimo budės savanoriai, kurie prižiūrės tvarką ir reguliuos lankytojų srautus. Vėliau, kai srautai aprims, savanorių nebereikės“, – teigė R. Kapačinskaitė.
Manoma, kad per metus aukščiausią šalies apžvalgos bokštą aplankyti gali atvykti apie 200 tūkst. lankytojų.
Konstrukcija itin tvirta
Bokšto apdailai sunaudota 38 kubiniai metrai maumedžių tąšų, jų bendras ilgis net 7 km. Iš pradžių Nemuno kilpų bokštas buvo suplanuotas 40 m aukščio, tačiau išanalizavus topografinius žemėlapius ir įvertinus medžių lajų aukštį, paaiškėjo, kad „dviejų Nemunų“ arba Nemuno kilpų matomumas prasideda pasiekus ~43 m aukštį.
Todėl apžvalgos aikštelę nuspręsta projektuoti 45 m aukštyje. Statinio nulinė altitudė yra + 92,50 m virš jūros lygio. Statinys stovi aukščiausiame sklypo taške – ant Škėvonių kalnagūbrio.
Apžvalgos aikštelėje suprojektuoti ir sumontuoti skaidrių konstrukcijų grūdinto stiklo berėmiai turėklai, jie atlaiko 2kN šoninio vertimo jėgą, todėl iš tiesų yra ne tik labai tvirti, bet ir saugūs.
Vaikai ir aukščio prisibijantys lankytojai galės grožėtis gamtovaizdžiu iš tolėliau – turėklai neužstos jiems vaizdo. Lietuvoje tai pirmas apžvalgos bokštas, kuriame sumontuoti tokie skaidrių konstrukcijų turėklai. Nuo saulės lankytojus dengs keturšlaitis ažūrinis metalinių profilių stogelis.
Iš viso bokštui sunaudota kiek daugiau nei 111 tonų metalo. Ant bokšto sumontuotas žaibolaidis, tačiau statytojai griežtai rekomenduoja žaibuojant į bokštą nelipti.
Bokštas – tradicinės architektūros
Anot architekto Donato Malinausko, ant Škėvonių kalnagūbrio aukščiausiojo taško iškylanti architektūrinė vertikalė savo siluetu yra artima mene paplitusiems koplytstulpio bei Pasaulio medžio įvaizdžiams.
„Projektuojamo bokšto architektūros simbolizmą papildo angų sienose tektonika. Žvelgiant iš lauko – tai tamsios trikampės gelmės, o iš vidaus – šviesos šaltinis ir langai į kraštovaizdžio panoramą. Bokšto architektūra savo forma glaudžiai siejasi su paprotine medžio drožyba, ornamentais sutinkamais verpstėse, kituose dailės kūriniuose, vaizduojančiais tautos pasaulėžiūrą perteikiančius svarbius simbolius“, – teigė D. Malinauskas.
Medžiagas ir spalvinius sprendimus taip pat diktavo bokšto idėja – maksimaliai remtis tradicine architektūra. Todėl šis bokštas kiek primena varpinę ar ant kalvos stovinčios pilies sargybos bokštą.
Bokšto išorėje dominuoja natūrali mediena, sukurianti pilkos ir baltos spalvos derinius su šviesia stogo danga. Taip tradicinėje lietuvių architektūroje sendintų tamsių rąstų sienoje šviesdavo baltos langinės ir namus puošdavo valcuoti stogai.
Natūralaus maumedžio tąšų ažūras veikiamas saulės spindulių ne tik taps atsparesnis mikroorganizmų ir atmosferos poveikiui, bet ir pasidengs sendinto medžio spalvų gamomis nuo pilkos iki saulės nudegintos rudos spalvos – visai kaip tradicinių lietuviškų trobesių rąstų sienos.
Be to, maumedžio tąšų ažūras gali būti matomas dvejopai, priklausomai nuo žiūrėjimo kampo: vienu atveju jis kiaurai perregimas, kitu – atrodo tarsi aklina siena.
Bokštas taip pat turi ir vidinį apvalkalą – šerdį – simbolizuojantį žemės mantiją. Čia neatsitiktinai panaudotas savaime oksiduojantis perforuotas plienas su platinos sluoksniu – šis metalas chemine sudėtimi ir spalva artimas žemės gelmėse stūgsiančiam moliui.
„Nesiekėme, kad bokštas būtų modernus ar turėtų išskirtines konstrukcijas. Labiau norėjome, kad bokštas taptų mūsų žvilgsniu į Lietuvos praeitį, kad jis taptų krašto istorijos tąsa bei tarnautų mūsų gamtos grožio skleidimo tikslams. Saugomose teritorijose turėtų būti kiek kitokia nei įprasta architektūros filosofija. Juk Nemunas ilgus amžius saugojo Lietuvą nuo kryžiuočių ir kitų užpuolikų!“, – tikino bokšto architektas D. Malinauskas.
Statytojams – nemenki iššūkiai
Bokšto pamatai pradėti statyti dar 2018 metų vasaros pabaigoje, bet darbo projekto rengimas užtruko gerokai ilgiau nei planuota – techniniame projekte pasiūlyta bokšto suvirinimo ir konstrukcijų dažymo technologija visai netinkama žiemą lauko sąlygomis. Todėl užsakovui buvo pasiūlyta suvirinimo technologiją keisti varžtinių sujungimų mazgais.
„Pasirinkę tokį bokšto montavimo būdą, susidūrėme su nemažais iššūkiais, nes teko iš pagrindų keisti projektą. Atsirado šimtai varžtinių sujungimų mazgų, tūkstančiai varžtų – padidėjo metalo svoris. Deja, kelti klausimą dėl papildomų išlaidų ir sąmatos padidinimo negalėjome, nes tokia viešųjų pirkimų praktika“, – sakė UAB „Empower-Fidelitas“ generalinis direktorius Vaclovas Kirkilis.
Bokšto statybos truko apie vienus metus. Anot V. Kirkilio. tokių unikalių projektų įgyvendinimas retai kada vyksta sklandžiai, nes patirtis ateina su kiekvienu nauju projektu. „Vienetinių bokštų statybos procesas didžia dalimi priklauso ne tik nuo statybos bendrovės profesionalumo, komandos susiklausymo, bet ir nuo užsakovo norų aiškumo, techninio projekto tikslumo, metalo konstrukcijų gamintojų profesionalumo ir daugelio kitų sudedamųjų.
Kaip jau minėjau, dėl tokių projektų unikalumo sunku įgyti atitinkamos patirties, nes per pastaruosius ketverius metus mūsų bendrovės pastatyti bokštai – turiu galvoje Anykščių lajų tako kompleksą, Labanoro bokštą Mindūnuose – labai skiriasi ir idėja, ir statybų metodika, ir apdaila, ir daugeliu kitų techninių dalykų.
Vis dėlto norėčiau pasidžiaugti, kad turime tikrų profesionalų komandą, kurių darbo dėka mes su iššūkiais susitvarkėme. Šiame objekte ištisus metus darbavosi statybų direktorius Vygintas Lauruševičius, projekto dalies vadovas Renatas Sinkevičius ir statybos vadovas Vladimir Avižen, kuriam nuolatos talkino statybos vadovas Gediminas Lazauskas bei kelios brigados mūsų šaunių statybininkų.
Taip pat džiaugiamės, kad rangovu pasirinkome lietuvių metalo konstrukcijų gamintoją UAB koncerną Alga, kuris tiksliai pagamino visas konstrukcijas pagal projektą“, – teigė V. Kirkilis.
Bokšto užsakovas – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų (konkrečiai pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą „Saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės parkų tvarkymas, pritaikymas lankymui).
VSTT, plėtodama projektą „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti“, stato naujus objektus bei tvarko unikalius Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus. Nemuno kilpų bokšto idėjos autoriai architektai Donatas Malinauskas ir Vytautas Putna, UAB Prosfera. Bokšto darbo projekto autoriai bei statybos rangovai – Empower-Fidelitas, UAB. Konstrukcijas Nemuno kilpų bokštui pagamino vietinis metalo konstrukcijų gamintojas UAB koncernas Alga.
