„Šiemet mes medžioklę visiškai stabdome Punios šile. Vertinsime gyvūnų populiacijos būklę ir galimą žalą medynams. Medžioklės Punios šile šį sezoną tikrai nebus. Sezonas yra nuo spalio 15 dienos ir būtent nebus skelbiami aukcionai ar konkursai į tas medžioklės vietas. Sezonas tęsiasi iki balandžio 15 dienos“, – BNS sakė ministras.
Gamtininkai ir visuomenininkai ketvirtadienį įteikė Vyriausybei peticiją su beveik 15 tūkst. parašų dėl Punios šilo išsaugojimo, taip pat atvirą laišką prezidentui Gitanui Nausėdai, Seimui, Vyriausybei ir Aplinkos ministerijai.
Šiuos veiksmus inicijavusio Baltijos aplinkos forumo vadovai taip pat pranešė apskundę teismui aplinkos ministro K. Mažeikos birželio viduryje pasirašytą įsakymą stabdyti Punios šilo rezervato plėtrą. Ministras teigia, kad tai – viešųjų ryšių akcija.
„Tai – asmeninė viešųjų ryšių akcija, nes dėl viešojo intereso gynimo gali kreiptis bet kuris vietos ar Lietuvos gyventojas, kuriam siekiama uždrausti lankytis Punios šile“, – teigė ministras.
Pasak K. Mažeikos, praėjusią savaitę įvertinta Punios šilo medynų būklė ir nustatyta, kad kenkėjų paveiktiems eglynams gresia pavojus.
„Konstatavom, kad 2018 metais, kai buvo ministro įsakymu uždrausti sanitariniai kirtimai dėl kinivarpų pažeistų medžių, tai per tuos metus, kol nevyko kirtimai, kinivarpos apėmė dvigubai didesnius medynų plotus. Kuo toliau, jeigu nieko nedarysim, specialistai teigia, kad dabar esantis beveik 24 proc. eglynų plotas yra pasmerktas žūti“, – sakė K. Mažeika.
Jo teigimu, šiuo metu su specialistais derinamas priemonių planas, kokiu būdu susitvarkyti su šia problema, taip pat, pasak K. Mažeikos, šiuo metu kalbama su specialistais ir dėl rezervato plėtros.
„Kalbamės su specialistais, gavome peticiją, bus tai įvertinta ne emocijomis, o specialistų įžvalgomis. Turime maksimaliai konsultuotis, kad būtų apsaugoti eglynai ir kiti medynai nuo pažeidimų“, – teigė aplinkos ministras.
Jis Punios šilo rezervato plėtrą sustabdė birželio viduryje. Punios šilas užima daugiau nei 2,7 tūkst. hektarų teritoriją, o rezervatas šiuo metu yra 457 hektarų plote. Rezervatą planuota išplėsti iki beveik 2,2 tūkst. hektarų.
Alytaus rajone Nemuno kilpos gaubiamas Punios šilas yra vienas vertingiausių Lietuvoje plytinčių miškų masyvų. Jis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalis.
Jame gausu šimtamečių gamtos paminklais paskelbtų ąžuolų ir kitų medžių, taip pat čia randama daugiau nei 100 į Raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių.
Visuomenė skuba gelbėti Punios šilą – Vyriausybei įteikta peticija
Gamtininkai ir visuomenininkai ketvirtadienį Vyriausybei įteikė peticiją dėl Punios šilo išsaugojimo, kurią pasirašė beveik 15 tūkst. žmonių. Gamtininkai taip pat apskundė teismui įsakymą, kuriuo buvo sustabdyta Punios šilo rezervato plėtra.
Peticiją, kuria raginama Punios šile uždrausti kirtimus ir medžioklę, inicijavo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Gintaras Varnas.
„Iš esmės konfliktas toks – visi sako, mes gi irgi norime Punios šilą išsaugoti. Tai kur čia tas karas? Jis tame, kad politikams ir daliai visuomenės atrodo, kad mišką reikia prižiūrėti. Iškirsti medžius, kurie pradėti valgyti kinivarpų, su mišku reikia elgtis kaip su savo sodu, daržu. Antras požiūris į gamtą – kaip į savaiminę vertybę, nereikalaujant iš jos naudos. Tų dviejų požiūrių konfliktas jau tęsiasi daug metų, dėl to kertama ir Labanoro giria bei kitos. Jei atsirastų daugiau žmonių, manančių, kad gamta yra savaiminė vertybė ir reikia kuo mažiau kištis, tai tikrai pasikeistų reikalai“, – gamtininkų surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Varnas.
Atsakydamas į aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos abejones dėl kinivarpų grėsmės šilui, miškininkas Gintautas Mozgeris sakė, kad šio reiškinio priežastys nesiejamos su miškininkavimo veiklos nevykdymu rezervatuose.
„Tokie protrūkiai pirmiausia susiję su klimatiniais veiksniais ir miškininkavimo klaidomis ūkiniuose miškuose“, – gamtininkų surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Mozgeris.
„Kiti mato kinivarpą kaip natūralių procesų kontekste esančią gyvą būtybę, kuri turi turėti savo vietą“, – pridūrė Baltijos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.
Anot jo, tyrimai parodė, kad gamta natūraliai susitvarko su žievėgraužio tipografo plitimu.
Botanikė Jurga Motiejūnaitė teigė, kad Punios šilas yra gamtinė vertybė, kokios Lietuva daugiau neturi.
Punios šilą ginantys mokslininkai taip pat išplatino atvirą laišką prezidentui Gitanui Nausėdai, Seimui, Vyriausybei ir Aplinkos ministerijai, kuriame ragina visą Punios šilą skelbti rezervatu, nes tik toks statusas gali užtikrinti sengirės išsaugojimą.
Taip pat gamtininkai ir visuomenininkai įsakymą, kuriuo buvo sustabdyta Punios šilo rezervato plėtra, apskundė teismui.
„Gamtininkai ir planuotojai buvo nudirbę didelį darbą, parengę puikų planą, kaip Punios šilas galėtų geriausiai tarnauti visuomenei ir gamtai, bet aplinkos ministro K. Mažeikos iniciatyva visas šis darbas buvo nubrauktas nepateikiant jokio alternatyvaus sengirės gelbėjimo plano, meluojant visuomenei, kad kirtimai sustabdyti. Manome, kad taip buvo pažeistas visuomenės interesas, ir esame pasirengę jį ginti teisme“, – sakė Baltijos forumo direktorius Ž. Morkvėnas.
G. Varnas pasiūlė Seimo nariams pagalvoti netgi apie K. Mažeikos interpeliaciją.
„Normalioje civilizuotoje valstybėje ministras, kuris daro tokius veiksmus, sustabdo labai geros idėjos įgyvendinimą, po to visose masinėse informacijos priemonėse meluoja ir išsisukinėja, darydamas priešingai, jis turėtų būti mažų mažiausiai iš karto atstatydintas. Labai keista, kad jis išvis buvo patvirtintas“, – sakė G. Varnas.
Peticiją prieš pateikimą buvo pasirašę 14476 žmonės.
ELTA primena, kad daugiau nei šimtas gamtos apsaugos, meno, kultūros ir kitų sričių atstovų kreipėsi į prezidentą G. Nausėdą, prašydami gelbėti Punios šilą, kurio likimui, jų teigimu, šiuo metu grėsmę kelia aplinkos ministro K. Mažeikos sprendimai.
Visuomenininkai pabrėžė, kad Nemuno vingyje plytintis Punios šilas yra iki šiol išlaikęs pirmykščių Lietuvos girių bruožus, jame sutinkamos į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos rūšys, šimtai saugotinų miško buveinių. Siekiant apsaugoti šią unikalią vietą, buvo parengtas projektas, kuriuo planuota išplėsti Punios šilo rezervato teritoriją bei apsaugoti ją nuo ūkinių miško kirtimų bei medžioklės veiklos. Tačiau dabartinis aplinkos ministras K. Mažeika sustabdė minėto projekto įgyvendinimą, savo sprendimą argumentuodamas tuo, kad tuomet visuomenė neva neturėtų galimybės šioje teritorijoje lankytis, grybauti ir uogauti.
Tuo metu G. Nausėda sakė teigiamai vertinantis iniciatyvas stiprinti gamtai reikšmingų teritorijų, kaip Punios šilas, apsaugą.
Punios šile 2014 m. atlikto gamtinių buveinių inventorizavimo metu buvo išskirtos 79 europinės svarbos buveinės, o jo dalyje, kur ūkinė veikla negalima, yra aukščiausios gamtinės vertės sengirė.
