Tai lyg ir šaltojo metų laikotarpio palikimas, tačiau dienomis jau formuojasi įvairių atmainų galingi kamuoliniai lietaus debesys (lot. Cumulonimbus) su staigiomis liūtimis ar sniegu bei škvalo stiprumo trumpalaikiais vėjais.
Šie požymiai būdingi šiltajam metų pusmečiui. Reiktų pažymėti, kad tos trumpalaikės liūtys didelės reikšmės paklotinio paviršiaus bei paviršiniam dirvožemio sluoksnio drėgnumui neturi, nes bendras kritulių kiekis per parą neviršija 0,5–1 mm.
Mažai judrus blokuojantis anticiklonas yra įsitvirtinęs virš Šiaurės vakarų Europos, o Baltijos regionas patenka į jo rytinę (šaltąją) periferiją. Taigi, kol šis anticiklonas nepasitrauks ar nesuirs, stipresnio atšilimo Lietuvoje laukti nereiktų.
Gresia sausra
Atšilus orams ir pasirodžius pirmai žalumai dažnas vis pagalvoja apie artėjančią vasarą ir su ja susijusius lauko darbus bei pramogas. Dabartinė termobarinė situacija – blokuojantys procesai virš Šiaurės ir Vidurio Europos – kaip pradinės sąlygos orų modeliams, yra nepalankios tikslioms vidutinės ir ilgesnės trukmės orų prognozėms sudaryti.
Todėl prognozės dažnai keičiasi, stebimi dideli vietinių orų skirtumai tarp skirtingų Lietuvos regionų, ypač debesuotumo, kritulių, vėjo greičio. Ir šiomis dienomis pranešamas trumpalaikis lietus labiausiai būdingas kai kuriems šiauriniams ir rytiniams Lietuvos rajonams ir visiškai nebūdingas vakarinei Lietuvos daliai.
Skirtingų atmosferos cirkuliacijos modelių duomenimis blokuojantis anticiklonas turėtų suirti iki kito savaitgalio, tačiau kelias drėgnoms oro masėms iš Atlanto ir toliau turėtų likti sutrikdytas. Jeigu ir toliau laikysis tokie sausi ar su silpnais krituliais orai, matyt, galime vėl sulaukti ankstyvos hidrologinės, o vėliau ir žemės ūkio sausros.
Vienintelis palankus faktorius tokiai sausrai greitai nesusidaryti – tai santykinai vėsūs (vėsesni už normą) orai, kurie numatomi ir gegužės pirmam dešimtadieniui. Žinoma, toks scenarijus galimas tik tada, jeigu ilgalaikės orų prognozės nesikeis. Taigi, neigiama oro temperatūra naktį ir saulėti bei vėsūs orai dieną vis dar gali būti būdingi likusiai balandžio mėnesio daliai.
Situacija Europoje ir pasaulyje
Vidurio Europoje, o ypač Prancūzijoje, Vokietijoje, šiaurinėje Italijoje, Vengrijoje ir kai kur kitur silpni rytų-pietryčių vėjai neša šiltą, sausą kontinentinės kilmės orą, o mažai debesuoti orai sudaro sąlygas oro temperatūrai popiečio valandomis pakilti iki 23–27 °C.
Tai tikrai labiau primins gegužės ar net birželio mėnesio orus. Dėl šio stacionaraus anticiklono drėgmė iš Atlanto nukreipiama link vakarinės Viduržemio jūros dallies bei link Islandijos ir europinės Arkties dallies.
Vidurio Europoje cirkuliuoja labai sausa o Rytų Europe – vidutiniškai sausa oro masė. Todėl didžiausias kritulių kiekis kartu su atmosferos frontais numatomas šiaurinėje Ispanijoje, pietvakarinėje Prancūzijoje, Atlaso kalnų šlaituose, Alžyre ir Maroke. Būtent šiuose regionuose bendras vandens garų kiekis atmosferos storymėje sudarys 25–30 kg/m^2 (mm), tai atitinka šiltos ir drėgnos oro masės kriterijus virš Lietuvos vidurvasarį.
Pirėnų ir Atlaso kalnų priešvėjiniuose šlaituose kritulių kiekis per savaitę sieks iki 150 ir daugiau mm. Kadangi lietingi orai čia laikosi ne pirmą savaitę, tai sukels staigius poplūdžius gretimose upėse. Kita padidėjusio kritulių kiekio zona drieksis nuo pietinių Karpatų per Juodąją jūrą, Ukrainą link Šiaurės Kaukazo ir Pavolgio.
Čia vyraus ne tokia drėgna oro masė, kaip Viduržemio jūros regiono vakaruose, tačiau didelį kritulių kiekį lems aktyvi cikloninė veikla, tiksliau centrinė aktyvių ciklonų dalis ir judrūs atmosferos frontai.
Šiame regione maksimalus kritulių kiekis lietaus pavidalu iškris vakarinėje Gruzijoje (Adžarijoje ir Abchazijoje) bei Kaukazo kalnų priešvėjiniuose (pietvakariniuose) šlaituose. Kaukazo aukštikalnėse šie gausūs krituliai, iki 200 mm/savaitę, iškris sniego pavidalu ir greičiausiai sukels sniego griūčių pavojų perėjose.
