„Eilinis gintaro rinkimas pajūryje galėjo baigtis siaubo filmu. „Lietuviško aukso“ tą dieną radau nedaug, bet neneigsiu – vienas „gintaras“ kėlė įtarimų. Tačiau pamaniau, kad apžiūrėsiu namuose. Apie fosforo akmenukus iki tos dienos nebuvau nieko girdėjusi“, – rašė Ilona savo asmeninėje paskyroje feisbuke.
Moteris laimikį iš pajūrio įsidėjo į striukės kišenę ir sėdo į automobilį važiuoti namo.
Vykdami iš pajūrio kartu Ilona su vyru sustojo prie pakelėje esančio greito maisto restorano. Vos priparkavus automobilį, Ilonos vyras pastebėjo automobilio salone atsiradusius dūmus.
„Pamaniau, kad gal kas su pačiu automobiliu negerai ir puoliau iš automobilio. Vyras pagalvojo, kad užsidegė mano telefonas. Tad iššokus sviedžiau jį lauk, bet tą pačią akimirką pamačiau, kad mano striukės kišenė jau dega atvira liepsna.
Puoliau draskyti nuo savęs užsidegusius rūbus ir paniškai šauktis vyro pagalbos nesuprasdama, kas vyksta. Nusiplėšusi striukę supratau, kad ugnis išplito ir ant kelnių, kurias, man regis, pradėjau gesinti rankomis“, – nelaimės akimirkas komentavo Ilona.
Nuo baltojo fosforo apdegė Ilonos rūbai ir rankos pirštai bei koja. „Kas galėjo būti, jei tuo metu būtume kelyje ir nebūčiau galėjusi staigiai iššokti, greitai sureaguoti. O ką, jei gintaras būtų buvęs kelnių kišenėje? O jei jis būtų didesnis? Dabar suprantu, kad mums labai pasisekė! Esu labai dėkinga „Hesburger Lietuva“ darbuotojoms, kurios neliko abejingos ir negailėjo nei ledo, nei vaistų nuo nudegimo“, – svarstė Ilona.
Moteris perspėjo kitus gintaro rinkėjus, kad į gintarą panašus fosforo akmenukas yra labai pavojingas.
„Jam užtenka žmogaus kūno temperatūros, kad pradėtų iš niekur nieko degti atvira liepsna. Labai akylai stebėkite, ką pajūry renka jūsų vaikai ir žiūrėkit, ką patys dedat sau į kišenę. Nors atskirti nuo tikro gintaro beveik neįmanoma“, – įspėjo vilnietė Ilona.
Pavojingas chemikalas nesiskiria nuo gintaro
Anot specialistų, tam, kad užsidegtų fosforo akmenukas, pakanka, jog jis įšiltų nuo žmogaus kūno temperatūros.
„Tikėtina, kad buvo surastas baltasis fosforas, kuris gana dažnai surandamas mūsų pliažuose po didesnių audrų. Jo lyginamasis svoris labai panašus į gintaro, tad net specialistas negalėtų jo iš karto atskirti. Bet geriausia, ko nedaryti jį radus, tai bandyti pakramtyti, nes pasekmės gali būti dar skaudesnės“, – „Lietuvos ryto“ televizijai teigė jūrų tyrimų instituto mokslininkasmokslininkas A. Razinkovas-Baziukas.
Medikai perspėja, kad pasekmės gali būsi skaudžios
Anot medikų, nudegimai nuo fosforo gali būti ir rimtesni. „Šita medžiaga reaguoja sukeldama išorinius uždegimus, tačiau sisteminio poveikio neturi. Bet nudegimai gali būti labai ryškūs. Praktikoje yra nedaug atvejų, kai ši medžiaga pateko ir į virškinimo traktą. Tačiau pirmas dalykas, ką turite padaryti, jeigu matote, kad dega daiktas, jūsų manymu, gintaras, tai meskit į šalį. Antras – paprastai gintarai būna prie jūros – kišti ranką į vandenį“, – „Lietuvos ryto“ televizijai aiškino toksikologas dr. Robertas Badaras.
Specialistų teigimu, nudegimų nuo fosforo pasitaiko kasmet. Todėl ieškantiems gintaro rekomenduojama mūvėti pirštines.
Gintaro rinkėjai nuo fosforo nukenčia dažnai
Tai jau ne pirmas kartas, kai Lietuvos pajūryje randami tokie pavojingi, į gintarą panašūs baltojo fosforo gabalėliai.
Per penketą metų Šventosios paplūdimyje gintarą renkę rankas nusidegino penki poilsiautojai. Kaip anksčiau rašė „Lietuvos ryto“ žurnalistas Alvydas Ziabkus, anksčiau karo pramonėje naudota cheminė medžiaga iki šiol dažniau buvo aptinkama Latvijos pakrantėje. Tačiau kartu su dumbliais nuo jūros dugno pakilusių fosforo gabaliukų buvo išmestama ir į Šventosios paplūdimį.
Tą kartą 40 metų vyras pasakojo, kad paplūdimyje netoli vandens pamatęs į gintarą panašų kelių centimetrų skersmens gelsvą akmenuką. Pakeltą radinį jis apžiūrinėjo, tačiau staiga pajuto, kad svyla pirštai. Akmenuką vyras iš karto numetė, tačiau ant piršto spėjo iššokti pūslė.
Poilsiautojas medicinos pagalbos neprašė, tik teiravosi gelbėtojų, kas čia galėjo būti. Netrukus į gelbėjimo stotį atėjo dar du vyrai. Vienam jų pakeltas ir rankoje palaikytas paslaptingas akmenukas sukėlė plaštakos odos peršėjimą. Kitą dieną nuo pakelto gintaro gabalėlio delnus nusidegino dar du vyrai.
Tomis dienomis gintarą rinkdama nukentėjo ir septynmetė mergaitė, jai nuo palaikyto akmenuko paraudo visas delnas. Gelbėtojai vaikui odą patepė tepalu, tačiau medikų pagalbos motina atsisakė.
Baltasis fosforas – karo pramonės palikimas
Kaip rašo vokiečių naujienų portalas dw.com, šis, lengvai užsidegantis, chemikalas Baltijos jūroje – tai karo palikimas.
„Po Antrojo pasaulinio karo Vokietija buvo nuginkluojama ir buvo kuo skubiau atsikratoma jos amunicijos atsargomis. Lengviausias būdas tai padaryti – palaidoti jūroje. Tai buvo daroma itin dideliu mastu ir to pasekmes jaučiame dabar“, – teigė Vokietijos Šlėzvigo-Holšteino žemės Gamtos ir biologinės įvairovės išsaugojimo sąjungos vadovas Ingo Ludwichowskis.
Mokslininkų duomenimis, milžiniški kiekiai baltojo fosforo glūdi Šiaurės ir Baltijos jūrose. Pavyzdžiui, Vokietijos vandenyse Šiaurės jūroje nuskandinta apie 1,3 mln. tonų, Baltijos jūroje – apie 300 tūkst. tonų.
Visuotinė lietuvių enciklopedija informuoja, kad baltasis fosforas – balta arba geltona, panaši į vašką medžiaga, šviečia tamsoje. Dielektrikas. Vandenyje tirpsta blogai, geriau riebaluose ir aliejuose, labai gerai benzene, anglies disulfide ir sieros dichloride. Labai nuodingas. Ore apie 40 laipsnių Celsijaus temperatūroje lengvai užsidega, todėl laikomas vandenyje.
