„Išmatuotas skersmuo – 5×4,8 m, gylis siekia 7,8 m, o dugne susikaupė vanduo. Įgriuva pridarė ir žalos – buvo nutrauktas vandentiekio vamzdis, kaime sutrikdytas vandens tiekimas. Pavojus kyla ir šalia smegduobės esančiam elektros stulpui, nes statūs kraštai vis griūva į dugną“, – informavo Biržų regioninio parko direkcija.
Biržų kraštas pasižymi ypatingu geologiniu paveldu. Tik čia galima pamatyti atviro karsto kraštovaizdį su tūkstančiais smegduobių, įgriuvų, ežerėlių. Didžiausia smegduobė – Karvės ola. Kasmet čia atsiveria naujos smegduobės. Tiesiogiai su karstiniu kraštovaizdžiu susiję aludarystės tradicijos.
Gyvas geologinis reiškinys kárstas – žemės jėga, nuolat išplaunanti, judinanti požemius, vis keičianti žemės paviršių, formuojanti karstinį kraštovaizdį.
Kasmet atsirandančios naujos smegduobės vis atveria unikalius prieš 300 milijonų metų susiformavusius sluoksnius. Aktyvūs karstiniai procesai, formuojantys smegduobes. Juos puikiai iliustruoja posakis „tik trinktelk smarkiau durimis ir namo priebutis prasmenga, o kojele neverta nei treptelt...“.
Pastaraisiais metais Lietuvoje smegduobės veriasi ne tik dažniausiose vietose Biržų ar Pasvalio rajone, bet ir didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Panevėžyje.
