„Trečiadienį vėlai vakare vienas mūsų hidrologų nuvyko prie Neries (Vilniuje). Prie VMS užfiksavo gan sparčiai kylantį upės vandenį.
Fotografavimo metu vandens lygis buvo 357 cm, retas ižas ir priekrantės ledas. Šiandien ryte toje pačioje vietoje – 377 cm. Nuo vakar vandens lygis pakilo 121 cm ir net 185 cm pakilo per 2 paras. Sausio aukščiausia daugiametė reikšmė yra 505 cm“, – pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Ižo sankaupa neleidžia pratekėti
Portalui lrytas.lt Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Juozas Šimkus teigė, kad tokie vandens lygio pokyčiai Neryje fiksuojami dėl žemiau Vilniaus esačios ledo ižo sankamšos, kuri nepraleidžia atitekančio vandens. „Kur ta sankamša yra – nėra tiksliai žinoma, bet taip sutapo, kad Vandens lygio kilimas matomas ir Vilniuje.
Dabar turi aukščiau sankamšos vandens lygis pakiltų pakankamai, kad tas vanduo turėtų pakankamai energijos praplauti tą ižo sankamšą. Tad tai jau tik valandų klausimas, o rytoj vanduo ims slūgti“, – teigė J. Šimkus.
Anot jo, kitose šalies upėse tokie procesai taip pat vyksta. „Jei upė užsikemša aukščiau miesto, tai niekas ir nepastebi. O Vilniuje jis akivaizdžiai matomas. Kaune, pavyzdžiui, ties hidroelekrine tokie dalykai nesusidaro, nes tas vandens svyravimas yra dėl elekrinės ir ten jau viską išlaužpo. O kitur jau vyksta natūralūs procesai gamtoje“, – tikino specialistas.
Dalyje Lietuvos bus staigesnių potvynių
Hidrologo teigimu, didesnių potvynių net ir gana gausiai iškritusio sniego neturėtų būti. „Nors atrodo, kad sniego yra daug, tačiau esame pamiršę, kiek daug jo yra buvę anksčiau. Tiesa, lyginant su praėjusiais metais, tai labai daug. Tačiau sniego kiekis nėra toks, kad sukeltų kažkokius stichinius potvynius.
Be abejo, Vakarų Lietuvoje ir šilumos, ir lietaus bus daugiau, tad sniegas tirps intensyviau, tad ir upėse vanduo kils staigiau“, – aiškino hidrologas J. Šimkus.
