Stichija Vokietijoje pasiglemžė mažiausiai 165 žmonių gyvybę, daug sužeistų, o šimtai žmonių dingo be žinios, todėl nuogąstaujama, jog aukų skaičius gali augti.
Lietuvos ambasada Vokietijoje neturi žinių, kad tarp dingusiųjų ar nukentėjusiųjų būtų mūsų šalies piliečių.
Vokietijoje įvykusiai katastrofai apibūdinti jos epicentre apsilankiusi kanclerė Angela Merkel pritrūko žodžių, o kai kurie suniokotų miestelių merai verkė.
Šimtmečio potvynis griovė 100 ar 150 metų stovėjusius namus, o kai kurių stichijos užkluptų miestelių merai pripažino, kad jie jau niekada neatrodys kaip anksčiau.
Nerimaujama, kad dėl stichijos be vandens likę žmonės jo gali neturėti dar ilgą laiką.
Prognozuojama, kad atkurti suniokotą infrastruktūrą gali užtrukti mėnesius, kai kur ir gerokai ilgiau.
Tragedija sutelkė žmones
Berlyne įsikūrusios Lietuvos ambasados patarėjas Saulius Kalvelis „Lietuvos ryto“ korespondentui Tadui Ignatavičiui pasakojo, kad galingo potvynio nusiaubtos šalies gyventojai jau pradeda tvarkyti gatves, namus ir aplinkines teritorijas.
Bet diplomatas mano, kad atsitiesti po šios tragedijos šaliai reikės nemažai laiko: „Kol kas dar sunku įvertinti tragedijos mastą, bet yra manančių, kad gali prireikti ir penkerių metų, kol viskas bus sutvarkyta.
Situaciją apsunkina ir tai, kad stichija šalį užgriuvo nesibaigus pandemijai.“
Anot S.Kalvelio, stebint vaizdus iš labiausiai nuo potvynio nukentėjusių vietų sunku patikėti, jog tai – Vokietija, ir sunku įsivaizduoti, kokia tai buvo jėga.
Liūčių ir potvynio nusiaubtų žemių gyventojai vis dar neturi nei elektros, nei geriamojo vandens, sutrikęs traukinių eismas: „Prieš kokį dešimtmetį išsiliejus Dunojui Vokietiją siaubęs potvynis jau tada buvo vadinamas šimtmečio potvyniu.
Bet tuomet žuvo 21 gyventojas, todėl galite įsivaizduoti dabartinės tragedijos mastą.
Vokietija sukrėsta, tačiau žmonės yra labai susitelkę, dirba daug savanorių, pagalbą siūlo kitos valstybės.
Į gelbėjimo darbus mestos labai didelės pajėgos“, – pasakojo diplomatas.
Ligoninėje padaugėjo darbo
Nukentėjusiems nuo potvynio padeda ne tik specialiosios tarnybos, kariškiai, vieni kitiems gelbėja ir patys žmonės.
Praėjusį savaitgalį į labiau nukentėjusį regioną padėti bičiuliams tvarkytis vyko ir Reino krašto-Pfalco žemės Noivydo miesto ligoninėje chirurgu dirbantis Laurynas Daugėla.
Į ligoninę, kur darbuojasi lietuvis, iš nelaimės vietų buvo atgabenta daug sužeistųjų.
Medikas pasakojo, kad nemažai jų sužalojo įvairios nuolaužos, o dažna mirčių priežastimi tapo elektros išlydis.
Ekspediciją teko nutraukti
Link nelaimės vietos judančias kolonas su įvairia technika ir daugybę savanorių savo akimis matė ir šiuo metu Vokietijoje keliaujantis gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
Su „Nacionalinės ekspedicijos“ filmavimo grupe iš Lietuvos jis šįmet keliavo Reino upe ir jos apylinkėmis, tačiau dėl buvusių smarkių liūčių ir potvynio grėsmės laivas negali plaukti.
„Pražūtingus potvynius lėmė ne išsiliejęs Reinas, bet jo intakai. Mažesnieji upeliai staiga po smarkių liūčių ir milžiniško vandens srauto tapo viską griaunančia ir šluojančia jėga.
Matyti, kad Vokietija metė visas pajėgas, – pasiruošimas panašioms nelaimėms šioje šalyje labai rimtas. Bet, aišku, tai didelė nelaimė. Ir patys vokiečiai sako, kad po Antrojo pasaulinio karo tiek žūčių šioje šalyje dar nėra buvę. Juolab kad viskas įvyko labai netikėtai – naktį, staiga“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo S.Paltanavičius.
Nelaimę sunku apibūdinti
Labiausiai potvyniai siautėjo Vokietijos pietvakariuose – Šiaurės Reino -Vestfalijos ir Reino krašto-Pfalco žemėse. Šios žemės Šuldo miestelyje apsilankiusi Vokietijos kanclerė A.Merkel padėtį pavadino siaubinga. Šis regionas – vienas labiausiai nukentėjusių nuo vandens.
„Tai neįtikėtina situacija. Vokiečių kalboje turbūt nėra tokių žodžių, kuriais būtų galima apibūdinti šiuos suniokojimus, – sakė A.Merkel. – Bet nepaprastai guodžia, kaip žmonės laikosi kartu, padeda vieni kitiems.“
Vokietijos finansų ministras Olafas Scholzas pranešė, kad vyriausybė paskirs daugiau kaip 300 mln. eurų neatidėliotinai pagalbai ir milijardus eurų sunaikintų namų, gatvių ir tiltų remontui.
Nors labiausiai apsemtuose Vokietijos rajonuose vanduo pradeda slūgti, kitose Europos vietose potvyniai dar tęsiasi dėl gausių kritulių.
Vaizdai siaubingi
Vokietijoje tokių potvynių nebuvo kone 60 metų. Kai kuriose vietovėse per dieną iškrito dviejų mėnesių kritulių norma.
Kurortiniame Bad Nojenaro miestelyje Reino krašte-Pfalce gyventojai kasa purvą iš gatvių ir valo kalnus šiukšlių.
Sugriauta daug gamyklų ir įmonių, išjungta elektra ir dujos, sunaikintos ryšių linijos.
Policijos duomenimis, vien Bad Nojenaro apylinkėse žuvo daugiau nei 110 žmonių, dar 670 sužeista.
Vietos kepyklos savininkas Gregoras Degenas sakė, kad subūrė kaimynų grupę ir tvarko stichijos pasekmes.
„Absoliučiai viskas sunaikinta, kraštovaizdis neatpažįstamas“, – kalbėjo vyno parduotuvės savininkas Michaelis Langas.
Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje gelbėtojai nuo apsemtų kelių šalina paliktus automobilius. Jiems dar esant po vandeniu buvo patikrinta, ar viduje nėra aukų kūnų.
Sistemos – ne visagalės
Ar Vokietijos potvynių perspėjimo sistemos gali laiku pateikti informaciją apie vis labiau nenuspėjamus orų reiškinius globalaus atšilimo akivaizdoje? Po katastrofos kilo toks klausimas.
Įspėjimai apie nepaprastąsias situacijas ir pranešimai apie evakuaciją buvo paskelbti, kai jutikliai užfiksavo staigų vandens lygio šuolį. Tačiau situacija mažesniuose upeliuose ir intakuose, kurie anksčiau nelaikyti grėsme, nebuvo taip atidžiai stebima. Tai pripažino Reino krašto-Pfalco aplinkos ministerijos pareigūnai.
Iš krantų išsiliejo Reino intakai Aras ir Mozelis, mažesnės Zauerio, Priumo, Nimso, Erfto upės, daug nedidelių upelių.
Nors potvynis daugelyje rajonų jau nuslūgo, visi lieka itin budrūs ir pasirengę galimiems naujiems stichijos smūgiams.
Vokietijos meteorologijos tarnyba perspėjo apie blogus orus Bavarijos pietryčiuose, kur numatomi potvyniai Dunojuje.
Gali paveikti rinkimus
Po tragedijos Vokietijos valdžia kritikuojama dėl nepakankamo pasirengimo gresiančioms ekstremalioms situacijoms, kurias sukelia klimato kaita.
Ekspertų teigimu, visuotinis atšilimas didina gausių kritulių tikimybę. Nuo pramonės eros pradžios vidutinė pasaulinė temperatūra jau pakilo apie 1,2 laipsnio.
Būsimasis A.Merkel įpėdinis Vokietijos valdančiojoje Krikščionių demokratų sąjungoje (CDU), Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės premjeras Arminas Laschetas pažadėjo skubią finansinę pagalbą nukentėjusiesiems.
Tačiau socialiniuose tinkluose A.Laschetas buvo smarkiai kritikuojamas dėl to, kad jis šypsojosi ir juokavo su kolegomis, kai Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris reiškė užuojautą potvynio aukoms.
Vėliau A.Laschetas „Twitter“ parašė, kad gailisi dėl savo elgesio, tačiau laikraščio „Bild“ antraštė skelbė: „Laschetas juokiasi, o šalis verkia“.
Dėl stichinės katastrofos klimato kaitos problema tapo dar svarbesnė Vokietijos politiniame gyvenime – vos po kelių mėnesių šalyje vyks visuotiniai rinkimai.
Apklausose CDU išlaiko lyderės poziciją, bet A.Laschetas negarsėja dėmesiu aplinkosaugos klausimams – palaiko anglių kasybą ir automobilių pramonę.
Savaitraštis „Zeit“ jį apibūdino kaip „pabėgimo nuo realybės“ politikos šalininką.
Tuo metu pagrindine CDU varžove rinkimuose laikoma Vokietijos žaliųjų partija ir jos vadovė Annalena Baerbock klimato kaitos problemas kelia į pirmąją vietą.
Smogė ir kitiems
Ilgalaikės stiprios liūtys sukėlė potvynius ir Austrijoje. Zalcburgo žemėje užlieti keli miesteliai, jų gyventojus evakavo gelbėtojai. Šeštadienio vakare Vienoje per valandą iškrito daugiau kritulių nei per ankstesnes septynias savaites.
Belgijoje ypač nukentėjo keturios provincijos. Šalies premjeras Alexanderis De Croo liepos 20-ąją paskelbė nacionaline gedulo diena. Jo teigimu, potvynis, per kurį žuvo mažiausiai 27 žmonės, gali būti „katastrofiškiausias, kokį mūsų šalis yra mačiusi“.
Visoje Europoje potvynių aukomis tapo beveik 200 žmonių.
Nyderlanduose tūkstančiai žmonių paliko namus Limburgo provincijoje, kai vanduo prasiveržė pro apsauginį pylimą. Mastrichte ir gretimuose miestuose potvynis penktadienį nuslūgo ir gyventojai galėjo grįžti į savo būstus.
Šveicarijoje po stiprių liūčių ežerai ir upės taip pat perpildyti vandens. Arės upė, tekanti per šalies sostinę Berne, išsiliejo iš krantų. Bazelio miesto gyventojams buvo patarta laikytis toliau nuo Reino upės, potvynis taip pat kilo Liucernos ežere.
