Ugnis prarijo miškus, draustinius, šimtamečius alyvmedžius, vynuogynus, nesuskaičiuojamą skaičių gyvūnų, pareikalavo ir kelių žmonių gyvybių.
Preliminariais duomenimis, gaisrų nuostoliai iš viso vertinami milijardu eurų.
Sicilijos saloje, bene labiausiai nukentėjusioje nuo pražūtingų šios vasaros gaisrų, gyvenanti lietuvė pasakoja, kad tokios pragariškos – karštos ir gaisringos – vasaros iki šiol nebuvo patyrusi.
Išdegė milžiniški plotai
„Annus horribilis“ („Baisieji metai“), – skelbia Italijos žiniasklaidos antraštės apie nesiliaujančius gaisrus didžiulių karščių akivaizdoje.
Italija dega kiekvieną vasarą, kai prasideda karščio ir sausrų atakos, tačiau šiemet ugnis buvo ypač žiauri. Iš Afrikos atkeliavęs anticiklonas „Lucifer“ pastarosiomis savaitėmis užkūrė tikrą pragarą, ypač pietiniuose šalies regionuose.
Sunkiai sustabdomi ugnies liežuviai pirmiausia ėmė niokoti įspūdingo grožio Sardinijos salą, jiems aprimus, gaisrai vėliau išplito kituose regionuose, nuo šiaurės iki pietų.
Labiausiai nukentėjo Kalabrija ir Sicilija. Būtent šioje Italijos saloje praėjusią savaitę buvo užfiksuotas ir visos Europos karščio rekordas, kai Sirakūzų mieste termometrai pasiekė net 48,8 laipsnio ribą.
Sunkiai prieinamos teritorijos, ilgai vyravę karšti bei sausi orai, ugniai padedantis plisti vėjas, gaisrininkų ir liepsnas iš oro galinčių gesinti lėktuvų trūkumas – visa tai lėmė, kad pietinėje Italijoje įsisiautėjusi ugnis plito sukeldama tragiškus padarinius ne tik gamtai, bet ir vietos žemdirbiams.
Šalies geologijos tarnybos pateikė kraupią statistiką – nuo metų pradžios Italijoje jau išdegė tokios rekordiškai didelės teritorijos, kurių plotas prilygsta net 145 tūkst. futbolo aikščių – tai net keturgubai daugiau nei vidutiniškai per 2008–2020 m. laikotarpį.
Panaši tragiška situacija buvo tik 2007-aisiais, bet ir tuomet gaisrų buvo perpus mažiau.
Dūmų kvapas – nuolat
12 metų Sicilijoje gyvenančiai lietuvei Žanai Vaštakaitei anksčiau su tokiu ugnies siautėjimu nebuvo tekę susidurti, nors sausomis ir karštomis vasaromis gaisrai saloje įsiplieskia nuolat.
Enos provincijoje įsikūrusi moteris pati pro ligoninės langą, kur buvo gydoma jos dukra, matė, kaip ugnis artėja prie namų.
„Šiemet Italijos nepagailėjo nei gaisrai, nei karščiai. Per tiek metų tikrai dar nesu mačiusi tokio didelio pastovaus karščio, tokių nuolatinių gaisrų. Tiesiog nėra nė minutės atsikvėpti.
Nors jau bent treji pastarieji metai yra tikrai graudūs dėl gaisrų, bet 2021-ieji – išskirtiniai. Tas kasdienis dūmų kvapas. Aplink – juodi kalnai. Kur važiuosi, matai, kad daug kas sudegę.
Labai nukentėjo ir ūkininkai. Išdegė didžiuliai plotai, ugnis nepagailėjo ir šimtamečių alyvmedžių, gyvūnų, naminių gyvulių. Tačiau kartu atsirado ir daugiau solidarumo. Tarp pačių žemdirbių plinta įvairios paramos akcijos, pavyzdžiui, jeigu kam sudegė šienas, kiti siūlosi padėti, pasidalyti tuo, ką turi“, – pasakojo Sicilijos lietuvė.
Gaisrus Sicilijoje gesina ir Ž.Vaštakaitės sūnėnas Giuseppe. Pasak lietuvės, ugniagesių darbo dienos pastarosiomis savaitėmis buvo ypač įtemptos: teko dirbti 24 valandų pamainomis, nes ugniai plintant po vis didesnes teritorijas gaisrininkų ėmė trūkti.
„Atsikeliame rytą ir matome, kad dangus juodas, kažkur kažkas rūksta. Praėjusią savaitę labai gąsdino naktiniai užsiliepsnojimai: meras informavo būti budriems gyvenančius kaimuose, vasarnamiuose už miestų, kilus pavojingai situacijai žmonės buvo evakuojami, – kalbėjo Ž.Vaštakaitė. – Pietų Italijoje populiaru aplink namus išdeginti žolę, senus medžius, krūmus. Kadangi sausa, užtenka vėjo ir ugnis tampa nebekontroliuojama.
Labai sunku pagauti tuos padegėjus. Pareigūnai aptinka įkalčių, kad padegta specialiai, bet beveik niekada neranda žmonių, kurie tai padarė. Padegimu buvo kaltinami net patys ugniagesiai – atseit bijo prarasti darbą. Bet kaltų ieškojimas nepaguodžia, degame, ir viskas.“
Prisideda ir mafija
Italija liepsnoja vasara po vasaros ir tai nėra vien siaubingų karščių pasekmė.
Teisėsaugos pareigūnų surinkti duomenys patvirtina, kad absoliuti dauguma gaisrų – dėl žmogaus kaltės.
Vieni kyla netyčia, bet nerimauti verčia daugybė atvejų, kai pražūtingos liepsnos tampa įrankiu siekiant asmeninės naudos.
„Kerštas, mafija ar piromanai. 98 proc. gaisrų sukelti žmogaus“, – liūdną statistiką skelbė dienraštis „Corriere della sera“.
Nors kasmet gaunama pranešimų apie tūkstančius tyčinių padegimų, kaltininkai dažniausiai lieka nenubausti. 2020-aisiais sulaukta daugiau kaip 4000 pranešimų apie padegimus, bet sulaikyta ir nubausta tik 18 žmonių.
Vienas Sicilijos ūkininkas socialiniuose tinkluose pasakojo, esą visi žino, kad už dalies gaisrų slypi tvaikus mafijos kvapas. Jo viešas, nevilties kupinas pasipiktinimas internete išplito po to, kai Sicilijoje, Katanijos provincijoje, 30-metis ūkininkas žuvo prispaustas savo paties vairuojamo traktoriaus, kai juo vežė vandens pripildytą cisterną gaisrui gesinti.
„Kai ugnis priartėjo prie apelsinmedžių sodų ir ūkių, vienas vaikinas juos bandė gesinti. Jis žuvo, nes regiono valdžia mus paliko visiškai vienus šitų pražūtingų gaisrų akivaizdoje. Ką, po velniais, mes turime daryti? Jaunas žmogus žuvo skubėdamas gesinti gaisrų, kurie, visi žino, yra sukelti mafijos. Ar mes norime pagaliau tai suprasti?“ – vietos valdžios neveiksnumu piktinosi ūkininkas, aplink save rodydamas po gaisrų smilkstančią žemę.
„Miško padegimas yra labai sunkus nusikaltimas, už kurį gresia iki 10 metų, o kai kuriais atvejais – net 15 metų nelaisvės, jei padaryta žala yra nepataisoma. Tačiau realybėje tie žmonės dažniausiai lieka nenubausti“, – sakė aplinkosaugos organizacijos „Legambiente“ vadovas Enrico Fontana.
Ateitis atrodo liūdna
Kaip dar viena siaubingų gaisrų priežastis įvardijama ir prasta teritorijų priežiūra. Išdegę miškai yra ta kaina, kurią tenka mokėti už daugelį metų besitęsiantį aplaidumą.
„Tai socialinis-ekonominis reiškinys, kuris kiekviename regione pasireiškia skirtingai. Miškų priežiūra itin sumenkusi ir tokiose ekstremaliose situacijose reikia labai nedaug, kad ugnis pradėtų plisti nevaldomai“, – pabrėžė karabinierių atstovas Marco Di Fonzo, vadovaujantis už miškų gaisrus atsakingam skyriui.
Italijos premjeras Mario Draghi, kalbėdamas su labiausiai nuo gaisrų nukentėjusių miestų merais, jau pažadėjo, kad verslui ir žmonėms ugnies sukelti nuostoliai bus kompensuojami pagal specialią programą.
Valdžia taip pat ketina parengti neeilinį miškų atsodinimo ir teritorijų apsaugos planą. Naujienų agentūra ANSA skelbia, kad gaisrų pridaryti nuostoliai, įskaitant jų gesinimo išlaidas, kompensacijas ir teritorijų sutvarkymą, biudžetui kainuos milijardą eurų. Sudegusiems ūkiams ir ekosistemai atkurti reikės dešimtmečių.
Bet valdžios pažadai ir ateities prognozės menkai guodžia. Manoma, kad dėl klimato kaitos, kuri atneša vis karštesnius orus ir stichines sausras, pražūtingus gaisrus pažaboti bus vis sudėtingiau.
„Europos Sąjunga šiemet dega dvigubai intensyviau nei ankstesniais metais. Šioje dramatiškoje klasifikacijoje pirmauja Graikija ir Italija, – pasakojo už klimato kaitos tyrinėjimus atsakingas Aplinkos geologijos asociacijos atstovas Massimiliano Fazzini. – Didžiausia problema – sezoninė sausra, kuri šalies pietuose trunka jau kelerius metus ir yra visiškai išbalansavusi hidrologinę dirvožemio pusiausvyrą.
Pasiekusi krūmus ir ypač išsausėjusią dirvą ugnis labai greitai išplinta. Deja, bet ateinančiais metais tokie gaisrai įsiplieks vis dažniau, nes akivaizdus kritulių nepastovumas – intensyvūs, bet trumpėjantys lietaus periodai ir vis ilgiau trunkančios sausros – neabejotinai yra klimato kaitos kūdikis.“
