Kiekvienais metais dešimtys žmonių žūva dirbdami itin pelningoje, bet menkai reguliuojamoje šalies nefrito kasybos pramonėje. Kasyklose už mažus atlyginimus dirbantys migrantai išgauna šiuos brangiuosius akmenis, ypač paklausius kaimyninėje Kinijoje.
Gelbėtojams ketvirtadienį iš šalia kasyklos esančio ežero iškėlus dar du kūnus, bendras patvirtintų aukų skaičius padidėjo iki trijų. Vienas žuvęs žmogus buvo rastas trečiadienį. Netrukus po to gelbėtojai laikinai sustabdė paieškos operaciją dėl rūko ir naktį pliaupusio lietaus.
Nelaimė įvyko kasykloje šiaurinės Kačinų valstijos Hpakanto gyvenvietėje, esančioje netoli Kinijos sienos. Manoma, kad šioje vietovėje kasmet iš kalvų šlaitų išgaunama brangiųjų mineralų už milijardus JAV dolerių.
Trečiadienį paryčiais nuslinkus nuošliaužai pareigūnai sakė, kad dingusiaisiais laikomi mažiausiai 70 žmonių, bet vėliau pridūrė, kad šis skaičius vis dar tikslinamas.
Kasėjai į Hpakantą atvyksta iš viso Mianmaro. Jie naršo kasybos rajonus, vildamiesi rasti bent nedidelių nefrito akmenų, užsilikusių po pramoninės kasybos.
Mianmaro gelbėjimo organizacijos atstovas Ko Jackas sakė, kad dangus išsigiedrijo ir šešios gelbėtojų komandos tęsia paieškos operaciją.
„Paieška vyksta sklandžiai, nekyla jokių keblumų, nes dabar saulėta“, – sakė jis.
Tačiau nuotaikos niūrios, sakė kitas gelbėtojas Ko Nyi.
„Jei lavonai neiškils į vandens paviršių šiandien, tai nutiks ateinančiomis dienomis“, – sakė jis.
Pasak vieno vietos aktyvisto, šimtai kasėjų per lietingąjį sezoną sugrįžo į Hpakantą ieškoti brangakmenių klastingose atvirose kasyklose, nors šalį valdanti chunta uždraudė tokius darbus iki 2022 metų kovo.
Gelbėtojai sakė, kad dėl suversto grunto ir uolienų padidėjęs spaudimas sukėlė nuošliaužą, nuslinkusią į netoliese esantį ežerą.
„Persekiojantis priminimas“
Tai naujausia nelaimė daugiamilijardinį pelną nešančioje, bet menkai reguliuojamoje ir korupcijos persmelktoje Mianmaro mineralų kasybos pramonėje.
Šiaurės Mianmaras turtingas gamtinių išteklių, tokių kaip nefritas, mediena, auksas ir gintaras. Pajamos iš kasybos ir miškų kirtimo padėjo finansuoti dešimtmečius besitęsiantį pilietinį karą tarp etninių kačinų sukilėlių ir vyriausybės pajėgų.
Kova dėl kasyklų ir jų atnešamų pajamų kontrolės dažnai pragaištingai paveikia vietos civilius gyventojus.
Praėjusiais metais smarkios liūtys sukėlė didžiulę purvo nuošliaužą Hpakante, palaidojusią beveik 300 kasėjų.
Nevyriausybinės organizacijos „Global Witness“ duomenimis, šis sektorius 2014 metais buvo vertinamas maždaug 31 mlrd. JAV dolerių, bet dėl korupcijos tik labai nedidelė gautų pajamų dalis pasiekė valstybės iždą.
Vasarį surengtas karinis perversmas taip pat faktiškai panaikino viltis, kad bus įgyvendintos pavojingos ir nereguliuojamos kasybos pramonės reformos, inicijuotos nuverstos lyderės Aung San Suu Kyi vyriausybės, anksčiau šiais metais savo ataskaitoje rašė „Global Witness“.
Trečiadienio nelaimė yra „persekiojantis priminimas, kad per dažnai Hpakanto nefrito kasyklose pelnas iškeliamas aukščiau žmonių gyvybių“, naujienų agentūrai AFP sakė „Global Witness“ atstovė Hanna Hindstrom.
„Kol kariuomenė užsiėmusi pastangomis paversti šį sektorių savo nelegitimaus režimo finansavimo šaltiniu, kasėjai toliau moka pačią aukščiausią – savo gyvybės – kainą“, – kalbėjo ji.
