Po kelias dienas salą skalavusių liūčių patvinusios upės užliejo gyvenamuosius rajonus, pranešė nacionalinė nelaimių padarinių valdymo agentūra.
„Potvyniai pas mus kyla mažiausiai 5–8 kartus per metus, bet šis yra didžiausias“, – sakė smarkiai nuo potvynių nukentėjusios Ačeho provincijos Pirak Timuro miestelyje gyvenantis Muzakkiras, kaip daugelis indoneziečių, turintis tik vieną vardą.
Toje pačioje provincijoje esančioje Lhuksukono gyvenvietėje gyvenantis Syarifuddinas nurodė, kad „vanduo tiesiog kyla – mano namuose jo yra iki krūtinės“.
Pranešimai apie registruotas mirtis ir evakuotus žmones gauti iš Ačeho provincijos. Be to, greitai kylantis vanduo ten apgadino kai kuriuos pastatus, dirbamos žemės plotus.
Džambis buvo kita Sumatros salos provincija, kur vanduo apsėmė daug namų.
Nevyriausybinės organizacijos „Walhi“ teigimu, staigūs potvyniai darosi vis pavojingesni dėl miškų naikinimo, jų vietoje įrengiant didžiules alyvpalmių plantacijas.
Medžiai natūraliai apsaugo nuo potvynių, sulėtindami vandens tekėjimą nuo kalvų ir į upes.
Miškų iškirtimas aukštesnėse vietose daro ypač neigiamą poveikį Ačehui, nurodė Ahmadas Shalihinas iš „Walhi“.
Kaimyninė Malaizija nuo praėjusio mėnesio taip pat kenčia nuo potvynių. Pastarosiomis dienomis dėl naujų liūčių tūkstančiai žmonių buvo priversti palikti savo namus.
Antradienį į vyriausybės įrengtus evakuacijos centrus persikėlusių žmonių skaičius siekė apie 13 000, labiausiai nukentėjo Džohoro, Malakos ir Sabos valstijos.
Tačiau prieglaudose gyvenančių žmonių gerokai sumažėjo nuo gruodžio vidurio, kai Malaizijoje per vienus didžiausių potvynių buvo evakuota maždaug 70 tūkst. žmonių.
Remiantis policijos duomenimis, visoje šalyje per potvynius žuvo maždaug 50 žmonių.
