Europos aplinkos agentūra (EEA) paragino kurti geresnes strategijas kovojant su ekstremaliomis oro sąlygomis tiek individualiu, tiek visos Europos lygiu. EEA taip pat pažymi, kad tik ketvirtadalį žalos atvejų atlygino draudimas – kiti nukentėję draudimu nesinaudojo.
Vadinamieji „klimato reiškiniai“, įskaitant karščio bangas, šalčius, sausras ir miškų gaisrus, sudaro 93 proc. visų mirčių skaičiaus (skaičiuojant nuo 142 tūkst. žuvusiųjų) ir 22 proc. finansinės žalos.
Potvyniai buvo brangiausios nelaimės finansine prasme ir sudaro 44 proc. iš visos sumos, taip aplenkdamos audras (34 proc.).
Keletas labai rimtų įvykių sutelkia didžiąją nuostolių dalį: 3 proc. įvykusių nelaimių sudaro apie 60 proc. finansinių išlaidų 1980–2020 m. laikotarpiu.
Vien per 2003 m. karščio bangą 32 tirtose Europos šalyse, įskaitant Turkiją ir Jungtinę Karalystę, mirė apie 80 000 žmonių.
Pasaulio meteorologijos organizacija apskaičiavo, kad per pastaruosius 50 metų padaugėjo su oru susijusių nelaimių, dėl kurių padaryta daugiau žalos turtui, tačiau sumažėjo mirčių.
Europos aplinkos agentūra mano, kad pastarųjų 40 metų duomenys neleidžia daryti tvirtos išvados, kad šių reiškinių kiekis išaugo dėl klimato kaitos, nes reiškiniai nereguliarūs ir nenuoseklūs, tačiau tokių reiškinių rizika artimoje ateityje didės .
„Visas nelaimes, kurias apibūdiname kaip su oru ir klimatu susijusias, paveikia klimato sąlygos. Tačiau tai nereiškia, kad joms visoms turi įtakos klimato kaita“, – sakė EAA atstovas Wouteris Vanneuville'is.
Neaiškus vaizdas
Naujausi tyrimai rodo, kad tokių įvykių, kaip sausros ir miškų gaisrai, dažnumą ir sunkumą geriau paaiškinti klimato kaita, pridūrė tyrėjas.
W.Vanneuville'is perspėjo, kad klimato modeliai Europoje prognozuoja dažnesnius ir intensyvesnius įvykius, įskaitant audras, potvynius, nuošliaužas, sausras ir miškų gaisrus.
EAA teigė, kad priemonės, kurių imamasi tiek individualiu, tiek valstybės lygiu, yra būtinos siekiant išvengti su ekstremaliais įvykiais susijusios rizikos ir apriboti žalą.
„Po 2003 metų panašios karščio bangos sukėlė mažiau mirčių dėl priemonių, tokių kaip oro kondicionieriaus įrengimas, įgyvendinimo“, – teigiama pranešime.
Nacionaliniu lygmeniu Vokietija yra labiausiai nukentėjusi Europos šalis – žuvo 42 000 žmonių, o finansiniai nuostoliai siekia 107 milijardus eurų.
Toliau seka Prancūzija su 26 700 žuvusiųjų ir 99 milijardais eurų žalos.
Tik 23 proc. objektų, patyrusių materialinę žalą visoje Europoje, buvo apdrausti, tačiau skirtumai dideli: pavyzdžiui, Rumunijoje ir Lietuvoje – 1 proc., o Nyderlanduose – 55 proc. arba Danijoje – 56 proc.
Tokios nelaimės kaip žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsiveržimai, neįtrauktos į skaičiavimus, nes jos nėra meteorologinės.
Remiantis panašiu Amerikos meteorologijos agentūros NOAA įvertinimu, nuo 1980 m. JAV patyrė 310 meteorologinių ir klimatinių nelaimių, kurių žala viršija 2,155 mlrd.
Parengta pagal „Euronews“ inf.
