Neries vanduo per bemaž tris savaites pakilo 2-3 metrus, todėl nenuostabu, jog upė užliejo krantinę, kuria mėgsta pasivaikščioti mamos su vaikais, senjorai, važinėja dviratininkai ar bėgioja bėgimo mėgėjai.
Olimpiečių gatvėje dėl užlietos krantinės skęsta paliktos statybinės medžiagos. Jos buvo naudojamos rekonstruojant krantinę. Tad čia dabar niekas negali įkelti kojos ir dar kiek laiko negalės.
„Iki pavojingos ribos dar trūksta pakankamai nemažai – apie 2,5 metro. Jei tiek vanduo dar pakiltų, apsemtų kartono fabriką Grigiškėse, semtų ir Žvėryną. Tačiau neprognozuojama, kad vanduo stipriai kils“, – patikino Lietuvos hidrometereologijos tarnybos hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus.
Neris ištvino dėl tirpstančio sniego ir dažnų kritulių. Lietus ir šlabdriba suintensyvino sniego tirpimą, dėl to pakilo per sostinę tekančios upės lygis.
Nors kritulių iškris ir šią savaitę, upės vanduo dar truputį kils, bet sostinėje tai neturėtų sukelti didesnių problemų. Neries krantai pakankamai aukšti, tad vanduo neturėtų prasiveržti į gatves ar aikštes.
„Kad krantinė apsemta – dažnas ir normalus atvejis. Krantinė taip ir buvo projektuota, kad suoliukai potvynio metu būtų nuimami. Tai pakankamai dažnas reiškinys, jog krantinė apsemiama, bet nėra pavojinga. Iškyla tik nepatogumai žmonėms, kurie įpratę ten pasivaikščioti, bėgioti“, – sakė J.Šimkus.
Visos šalies upės stipriai pakilusios dėl žiemos polaidžio. Šalies Vakarų upių vandens lygis pradėjo kristi, nes šiame regione visas sniegas jau ištirpęs. Rytų ir Šiaurės rytų Lietuvoje dar yra užsilikusio sniego, todėl krituliai dar palaikys vandens kilimą. Visų upių vandens lygis taip pat nepasiekė maksimalios ribos, todėl ekstremalios situacijos nėra.
Dėl klimato kaitos šalies upės dabar dažniau patvinsta žiemą. Bet prieš 30 ar 40 metų toks vandens pakilimas būtų neįprastas, laikomas ankstyvu. Tačiau pastaraisiais metais šie reiškiniai vadinami žiemos polaidžiu, nes vadinti pavasario potvyniu būtų nekorektiška.
