„Pasaulyje yra labai dideli sūkuriai kaip pvz. ciklonai. Yra mažesni, bet pavojingi kaip pvz. viesulai (arba tornadai). Ir yra pastarųjų mažieji giminaičiai – dulkių velniai. Šių būna ir pas mus Lietuvoje.
Dulkių velniai dėl savo labai trumpo egzistavimo laiko (bei dulkėtų vietų trūkumo) mūsų šalyje retokai užfiksuojami. Na o šiame video matomas vaizdas dar rečiau pasitaiko. Tai yra dulkių velnias (angl. dust devil) užslinkęs ant vandens, todėl specialistų dar būna pavadinamas vandens velniu (angl. water devil).
Labai smagu, kad tokį retą reiškinį pavyko užfiksuoti ir pas mus Lietuvoje (vaizdo įrašų su vandens velniais internete yra labai nedaug).
Dulkių velniai susiformuoja, kai karštas oras prie žemės paviršiaus įkaista ir greitai pakyla virš vėsesnio oro ir susidaro oro srautas. Jei sąlygos geros, toks oro srautas gali pradėti suktis. Sparčiai kylant orui, labai šilto oro stulpas vertikaliai išsitempia ir sukimosi efektas sustiprėja (arba jis sukuriamas aukščiau pučiančio vėjo).
Kadangi į besiformuojantį sūkurį veržiasi dar daugiau karšto oro, kad pakeistų kylantį orą, sukimosi efektas dar labiau sustiprėja ir tampa savaiminis. Visiškai susiformavęs dulkių velnias yra piltuvo formos (visai kaip sumažintas tikras viesulas), per kurį karštas oras juda ir aukštyn, ir ratu.
Kildamas šis oras atvėsta, praranda plūdrumą ir galiausiai nustoja kilti. Nustojus tekėti labai šiltam orui į sūkurį tokia sistema greitai sugriūna ir dulkių velnio nelieka.
Įprastai šis reiškinys yra nepavojingas, bet prisiartinus per arti galima gauti dulkių (o šiuo atveju – vandens purslų) į akis. Stipresni dulkių viesulai gali pakelti prastai pritvirtintas pavėsines, palapines, akmenukus ir kitus nesunkius objektus.
Drąsesni žmonės į tokius net bando įbėgti tiesiai. Nu bet kai kurie bando ir prie tikrų viesulų prisiliesti. Tad nežinia ar drąsumo ar bukumo klausimas tai yra“, – paaiškino grupės „Orai ir klimatas Lietuvoje“ specialistai.
