Didžiosios Britanijos infrastruktūra nėra pritaikyta atlaikyti tokių didžiulių karščių – oro kondicionieriai įprasti tik biuruose ar viešuosuose centruose, o daugelis namų buvo pastatyti dar praeitame amžiuje, iš storų plytų, kurios dieną sugeria šilumą ir išlaiko ją naktį. Londono greitosios medicinos pagalbos tarnyba per valandą gaudavo 400 iškvietimų iš žmonių, kenčiančių nuo karščio, kvėpavimo sutrikimų, galvos svaigimo ir alpimo.
Traukinių reisai, kursuojantys iš Londono į rytinę Anglijos pakrantę, buvo atšaukti mažiausiai iki trečiadienio vidurdienio, kai netoli Piterboro miesto centrinėje Anglijoje kilęs gaisras apgadino signalizacijos įrangą. Kiti gaisrai apgadino bėgius ir virš jų esančias kontaktines linijas.
Gaisrų banga sostinėje ir aplink ją kilo tuo metu, kai dalyje Jungtinės Karalystės kadaise žali parkai ir vejos dėl besitęsiančios karščio bangos dabar labiau primena dykumas.
„Kai kurie gaisrai kilo dėl mūsų, dėl žmonių elgesio, kai netyčia numetame degtuką ar nuorūką, kai ant sausos žolės paliekame stiklinį butelį“, – sakė Londono meras Sadiqas Khanas.
„Problema ta, kad visą liepos mėnesį Londone nelijo. Žolė yra kaip šienas, o tai reiškia, kad ji lengviau užsidega, o jai užsiliepsnojus ugnis plinta neįtikėtinai greitai“, – aiškino meras.
Intensyviausia diena nuo Antrojo pasaulinio karo
Antradienį Londono ugniagesių komanda išgyveno intensyviausią dieną nuo pat Antrojo pasaulinio karo, kai temperatūra pirmą kartą pakilo iki 40 laipsnių, o dėl to įsiliepsnojo gaisrai, kurie sunaikino daugybę sostinėje esančio nekilnojamojo turto. Skaičiuojama, kad sudegė apie 40 pastatų.
Liepsnos siautėjo ir išdžiuvusiose pievose geležinkelio bėgių ir kelių pakraščiuose.
Įprastą dieną Londono ugniagesių brigada sulaukia nuo 300 iki 350 pagalbos iškvietimų. S.Khanas gyrė ugniagesių brigadą, kadangi per antradienį jie sulaukė 2600 pagalbos iškvietimų. Kovojant su ugnimi nukentėjo 16 ugniagesių, 2-iems iš jų prireikė medikų pagalbos.
„Mes tiesiog negalime susitvarkyti su tokiu dideliu gaisrų skaičiumi mūsų mieste, kuris tiesiogiai siejamas su karščio banga, kurią patiriame“, – sakė S.Khanas.
Ugniagesiai taip pat kovojo su gaisrais už sostinės, įskaitant didelį gamtinį gaisrą Dartforde, Kente, maždaug 30 kilometrų į pietryčius nuo Londono.
Londono ugniagesių brigada pranešė, kad į kelis gaisrus mieste ir jo apylinkėse išskleidė dešimtis ugniagesių mašinų, iš kurių trisdešimt – į žolės gaisrą rytų Londone. Televizijos filmuotoje medžiagoje buvo matyti, kaip vienas gaisras apėmė kelis namus.
Londono ugniagesiai dėl susiklosčiusios situacijos paskelbė apie „didelio masto nelaimę“.
„Ugniagesiai vis dar sugeba patenkinti mūsų bendruomenių poreikius, tačiau didelio masto nelaimės paskelbimas leidžia sutelkti savo išteklius“, – sakė brigados atstovas.
Karščio banga ir gaisrai alina ir kitas šalis
Miškų gaisrai negęsta Italijoje ir Prancūzijoje – liepsnos tik dar labiau plinta ir jas kursto smarkūs vėjai.
Pirmadienio vakarą Italijos gelbėtojai dėl gaisro iš Masarosos miesto į šiaurę nuo Pizos evakavo 30 žmonių. Dėl liepsnų buvo laikinai uždarytas Lukos ir Viaredžo miestus jungiantis tiltas. Pranešimų apie gaisrus gauta ne tik žemyninėje Italijoje, tačiau ir šaliai priklausančiose Sardinijos bei Sicilijos salose.
Liepsnos toliau plinta ir Prancūzijos Atlanto vandenyno pakrantėje. Čia per pastarąją savaitę išdegė 19,3 tūkst. hektarų plotas. Naktį į antradienį Žirondos departamente teko evakuoti senelių namus ir išgabenti beveik 400 zoologijos sodo gyvūnų. Iš šios teritorijos iš viso evakuota jau maždaug 34 tūkst. žmonių.
Antradienį evakuoti prireikė ir Atėnų priemiesčius. Šimtai žmonių buvo priversti traukis anksti trečiadienį dėl jau antrą dieną plintančio miškų gaisro kalnuotose vietovėse į šiaurę nuo Atėnų, kovai su liepsnomis ugniagesiai dislokavo lėktuvus ir sraigtasparnius.
Beveik 500 ugniagesių, 120 transporto priemonių, trys lėktuvai ir keturi sraigtasparniai nuo aušros kovojo su ugnimi, kad ji neišplistų į Pentelio, Antoso ir Gerako priemiesčius, kuriuose gyvena apie 29 tūkst. žmonių. Apie sužeistuosius nepranešta, bet manoma, kad nukentėjo mažiausiai 10 namų, pranešė valstybinė televizija ERT. Graikijos žiniasklaida pranešė, kad 80 metų Antoso gyventojas nusišovė iš nevilties dėl gaisro, kilusio antradienio popietę.
Iki šiol Graikiją aplenkė karščiai, prisidėję prie mirtinų didžiulius žemės plotus sunaikinusių miško gaisrų Prancūzijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje, tačiau šią savaitę šalį užklupo ypač stiprūs vėjai.
Miško gaisrus Pentelio kalno papėdėje į šiaurę nuo Atėnų naktį kurstė nuolat kryptį keitę stiprūs vėjai, trečiadienį pranešė ugniagesių atstovas. „Tai apsunkina mūsų užduotį užgesinti liepsnas“, – sakė jis. Imantis atsargumo priemonių buvo evakuoti kelių vietovių gyventojai, vaikų ligoninė ir nacionalinė Atėnų observatorija.
„Buvo beprotiška, nežinojome, kur bėgti“, – ERT sakė vyresnio amžiaus Antoso gyventojas. „Iš dangaus krito žarijos, nieko panašaus nesu matęs“, – sakė jis.
Graikija įkūrė krizių grupę, pastarąją parą ugniagesiai kovojo su 117 miškų gaisrų. Šalis paprašė Europos valstybių atsiųsti ugniagesių. Pernai per karščio bangą kilę miškų gaisrai sunaikino 103 tūkst. hektarų plotą ir pasiglemžė tris gyvybes.
Parengta pagal „Reuters“, „The Guardian“, „NBC News“, „Cityam.com“ inf.
