„Tokias šalčio skulptūras Kuršių nerijoje galima pamatyti žiemos pradžioje, esant minusinei temperatūrai ir stipriam rytų vėjui, kuris marių bangas „išdžiausto“ ant atsitiktinių objektų pakrantėje.
Šiemet šaltis irgi nepagailėjo tokių vaizdų“, – rašė nuotraukomis pasidalijusi Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos kultūrologė Renata Kilinskaitė.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gytis Valaika aiškino, kad tai yra storas apšalo sluoksnis, tačiau jis, kitaip nei įprasta Lietuvoje, susiformuoja ne nuo lijundros lašelių, o nuo Kuršių marių vandens.
„Reiškinys susidaro dažniausiai žiemos pradžioje (arba pirmojo stipresnio atšalimo metu), kai marios tebėra neužšalusios ir pučia stiprokas rytinių krypčių vėjas. Arti kranto esančius objektus nuolat aptaško banguojantis vanduo ir šis dėl neigiamos oro temperatūros ir šalto vėjo greitai šąla.
Sluoksnis po sluoksnio ledas aplink tam tikrą objektą storėja kol susiformuoja savotiškos ledo skulptūros. Toks reiškinys bent kas keletą metų tikrai pasitaiko, nes vis tenka pamatyti panašių nuotraukų interneto erdvėje“, – sakė G.Valaika.
Pasak jo, toks reiškinys gali atsirasti ir šalia kitų vandens telkinių, jei jų plotas yra pakankamai didelis, kad vanduo galėtų pradėti banguoti. Be to, šalia vandens turi būti ir objektas, ant kurio apšalo sluoksnis galėtų formuotis.
Nemažiau žavintis reginys susiformavo ir šalia Elektrėnų marių – ledu pasidengę augalai ir begalė varveklių. Juos įamžino Žilvinas Rinkevičius. Tiesa, tokiais vaizdais pasigrožėti spėja ne visi.
„Toks procesas tęsiasi tol, kol vėjas būna pakankamai stiprus sukelti reikiamo aukščio bangas. Atsiradus ledo sluoksniui priekrantėje procesas sustoja. Procesas sustoja ir tada, kai vėjas nurimsta arba kai oro temperatūra pakyla virš nulio“, – sako G.Valaika.
