JT Pasaulinė meteorologijos organizacija (PMO) savo pirmoje metinėje pasaulinių vandens išteklių būklės ataskaitoje nurodė, kad didelėse planetos teritorijose 2021 metais fiksuotos sausesnės nei įprastai sąlygos.
Ataskaitoje vertinamas klimato, aplinkos ir visuomenės pokyčių poveikis Žemės gėlo vandens ištekliams – ribotiems ištekliams, kurių paklausa auga – kad būtų galima juos geriau valdyti.
„Klimato kaitos poveikis dažnai jaučiamas per vandenį – intensyvesnes ir dažnesnes sausras, ekstremalesnius potvynius, nepastovesnį sezoninį kritulių kiekį ir spartesnį ledynų tirpimą, o tai daro laipsninį poveikį ekonomikai, ekosistemoms ir visiems mūsų kasdienio gyvenimo aspektams“, – pažymėjo PMO vadovas Petteris Taalas.
„Ir vis dėlto nepakanka supratimo apie gėlo vandens išteklių pasiskirstymo, kiekio ir kokybės pokyčius“, – pridūrė jis.
Maždaug 3,6 mlrd. žmonių susiduria su nepakankama prieiga prie gėlo vandens bent vieną mėnesį per metus.
Prognozuojama, kad iki 2050 metų šis skaičius išaugs iki daugiau nei 5 mlrd., sakoma ataskaitoje. Remiantis JT tyrimais, 2001–2018 metais 74 proc. visų stichinių nelaimių buvo susijusios su vandeniu.
Ataskaitoje teigiama, kad 2021 metais visuose regionuose įvyko ekstremalių situacijų, susijusių su vandeniu.
Vakarų Europoje ir Amazonėje fiksuoti rekordiniai potvyniai, o vandens lygis Paragvajaus ir Pietų Brazilijos upėse nukrito iki visų laikų žemiausio lygio.
Ataskaitoje buvo įvertintas ir upių vandens srauto – upę sudarančio vandens tūrio – pokytis per 30 metų laikotarpį. Vandens kiekio sumažėjimas fiksuotas dvigubai dažniau nei padidėjimas.
Nustatyta, kad vandens kiekis sumažėjo pagrindinių Amerikos ir Centrinės Afrikos upių baseinuose, tuo metu vandens Šiaurės Indijos ir Pietų Afrikoje upėse padaugėjo daugiau nei vidutiniškai.
Užšalę ištekliai
Ataskaitoje teigiama, kad bendras vandens kiekis vanduo ant žemės paviršiaus ir požeminiame sluoksnyje sumažėjo labiau nei didėjo.
Vandens sumažėjo Patagonijoje, Gango ir Indo ištakose bei JAV pietvakariuose.
„Kai kurias karštąsias vietas dar labiau pablogina (perteklinė) požeminio vandens gavyba drėkinimui. Sniego ir ledo tirpimas taip pat turi didelį poveikį tam tikrose teritorijose, įskaitant Aliaską, Patagoniją ir Himalajus“, – nurodė PMO.
Didžiausias pasaulyje natūralus gėlo vandens rezervuaras yra kriosfera, kurią sudaro ledynai, sniego danga, ledo kepurės ir amžinasis įšalas,o šio rezervuaro pokyčiai turi įtakos maisto gamybai, sveikatai ir gamtos pasauliui, rašoma ataskaitoje.
Maždaug 1,9 mlrd. žmonių gyvena vietovėse, kuriose geriamasis vanduo gaunamas iš ledynų ir tirpstančio sniego, tačiau šie ledynai tirpsta vis sparčiau.
Ataskaitos autoriai paragino valdžios institucijas paspartinti išankstinio įspėjimo apie sausras ir potvynius sistemų įdiegimą, kurios padėtų sumažinti ekstremalių su vandeniu susijusių reiškinių poveikį.
