14.30 val. prasidėjęs susitikimas tęsėsi iki sutemų – tiek institucijų atstovai, tiek gyventojai, kurių buvo beveik 400, apie parko steigimą su vyriausybės atstovais diskutavo iki pat 17 val.
„Ministras iki 17 val. pabuvo ir pareiškė, kad jo darbo laikas baigtas ir dingo...“, – apmaudo neslėpė gyventojas, dalyvavęs susitikime. Tačiau diskutuoti su gyventojais dar kurį laiką liko Vilkaviškio meras Algirdas Neiberka. Be to, žmonės dar spėjo traktoriumi pavežėti ir patį ministrą.
Ūkininkai ir gyventojai labiausiai sunerimę dėl galimų naujų ribojimų žemės ūkio ir namų ūkio valdose, kurių, patekus į nacionalinio parko teritoriją, gali tekti laikytis.
„Čia labai derlingos žemės, yra daug ūkininkų. Žmonės nenori apribojimų ūkininkavimo veiklai. Taip pat išreiškė nepasitenkinimą Vištyčio regioninio parko administracijos veikla. Jie per 30 metų nieko nesutvarkė Vištytyje, pastatė tik vieną suolelį, bet viskas kita yra apleista, nesuremontuota.
Tie santykiai nesusiklostę, jie iš regioninio parko negavę jokios praktinės naudos, todėl netiki, kad nacionalinis parkas kažką pagerins žmonių gyvenime. Tie nesusiklostę santykiai lemia žmonių baimę ir nerimą“, – portalui lrytas.lt sakė aplinkos ministro patarėja komunikacijai Aistė Žilinskienė.
Visgi vienas iš susitikimo iniciatorių Sigitas Šilkauskas mato ir daugiau priežasčių, dėl kurių gyventojai priešinasi naujojo parko steigimui.
„Pagrindas yra tai, kas liečia statybas. Dėl nacionalinio parko negalėsi statyti saulės baterijų atsukus į gatvę, inžinerinių tinklų, melioracijos netvarkysi. Viskas užpelkėtų, viskas liks taip, kaip gamta duoda. Jei tai mano žemė, kaip aš galiu ją apleisti ir netvarkyti iki tiek, kad užpelkėtų?
Dabar jeigu tavo sklypas atsidurs nacionaliniame parke, namą galėsi statyti tik molinį, iš akmens. Jei iš plytų, jis turės būti apkaltas lentomis. Tvoros irgi turi būti trys lentos horizontaliai arba pintos. Na, grįžtame iki 19 amžių. Jaunimas tai išgirdęs bėga ir viską palieka, o apie jokias kompensacijas dar nekalbama“, – svarsto S.Šilkauskas.
Beje, gyventojų susitikimas su S.Gentvilu ir VSTT atstovais yra nebe pirmas Vištyčio gyventojų žingsnis – jau kurį laiką buvo renkami parašai, kuriais siekiama nutraukti nacionalinio parko steigimą. A.Žilinskienės teigimu, sulaukta maždaug 1200 gyventojų parašų.
Pasak patarėjos, Kudirkos Naumiesčio, Sintautų bei Šakių gyventojai taip pat nepalaiko parko idėjos, tačiau tų miestų gyventojai į parko steigimą žiūri ne taip griežtai ir yra linkę apsaugoti kai kuriuos, pavyzdžiui, miestuose esančius ar kultūrinius objektus. Kalvarijos, Vištyčio bei Vilkaviškio gyventojai nacionalinio parko idėjos nepalaiko apskritai.
Parko steigimas bent laikinai stabdomas
Aplinkos ministerija dar gruodį pranešė, kad darbai ir parko planavimas neprasidės tol, kol su vietos bendruomenėmis nebus išsamiai aptarti galimi ūkininkavimo, miškų kirtimo, statybos ir architektūros pasikeitimai.
Tokios pozicijos, pasak A.Žilinskienės, laikomasi ir dabar.
„Ministras ką tik žmonėms pranešė, kad kol nebus sutarimo su bendruomene, tikrai parkas steigiamas nebus, todėl kol kas tikrai parko steigimas yra pristabdomas“, – sakė A.Žilinskienė.
Tačiau tokie pažadai S.Šilkausko neįtikino, o ir apskritai konkretaus pasakymo, kad steigimas stabdomas, jis sako susitikime neišgirdęs.
„Netikiu, nes konkrečiai nepasakė. Neva atvažiuos, padės šiukšles rinkti, medieną supirks, naujas maudymosi kabinas pastatys, pavėsines suremontuos. Tai tik kalbos, „zuikio zvajonė“. Šitiek žmonių susirinko, į salę netilpo. Norėjo pabėgti, neišklausyti tiek žmonių pamatęs, vien traktorių apie 80 buvo“, – sako gyventojas.
Gyventojų nerimą aplinkos ministerija stengiasi numalšinti ir po susitikimo išplatintame pranešime spaudai rašo, jog parko steigimas tikrai stabdomas bent jau iki tol, kol bus atlikti ilgai atidėlioti darbai ir sutarta dėl teritorijų, kurias reikia saugoti.
„Aplinkos ministras užtikrino bendruomenių ir savivaldybių atstovus, kad Sūduvos (Suvalkijos) nacionalinio parko planavimas atidėtas, kol nebus padaryti darbai, kurių per 30 metų nepadarė Vištyčio regioninio parko direkcija ir kol nebus sutarta dėl tikslių teritorijų, kurias ir kokiuose Suvalkijos miestuose, miesteliuose ir rajonuose reikia saugoti“, – pranešė aplinkos ministerija.
Kaip anksčiau pranešė aplinkos ministerijos, nacionalinio parko statuso suteikimas šiai teritorijai leistų išsaugoti unikalų Sūduvos slėniuotų ir molingų lygumų, plynaukštės, ežeruoto kalvyno kraštovaizdį, Suvalkijos simbolio – Šešupės upyną, gamtines ekosistemas, Lietuvos istorijai svarbų Sūduvos etninės srities paveldą, kultūrą, istoriją.
Šiuo metu potencialaus Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinio parko ribose jau yra 60 proc. esamų saugomų teritorijų – Vištyčio regioninis parkas, 4 draustiniai, 2 gamtos paveldo objektai, taip pat 8 „Natura 2000“ teritorijos, kuriose galioja veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantys teisės aktai.
