Dalį pasaulio regionų alina pražūtingos sausros ir karščio bangos: specialistai įspėja – bus tik blogiau

Vienuose pasaulio regionuose fiksuojami karščio rekordai, kituose – rekordiškai ilgai užsitęsusios sausros, dėl kurių miršta tūkstančiai žmonių, trūksta maisto, gyventojai yra priversti palikti namus ir persikelti į palankesnes gyventi vietas. Specialistai įspėja, kad pražūtį nešantys ekstremalūs reiškiniai tik dažnės ir intensyvės, mat, pasaulis ir toliau degina labiausiai prie klimato kaitos prisidedantį iškastinį kurą.

Sausra.<br>ZP/Scanpix nuotr.
Sausra.<br>ZP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Justė Ancevičiūtė

May 1, 2023, 5:47 PM

Karščio bangos ypač pavojingos joms mažiausiai pasiruošusioms šalims

Žurnale „Nature Communications“ publikuotoje naujoje Jungtinės Karalystės mokslininkų ataskaitoje teigiama, kad stiprėjant klimato krizei daugės rekordinių karščio bangų, o jos bus ypač pražūtingos šalims ir regionams, kurie tokiems ekstremaliems reiškiniams mažiausiai pasiruošę.

Mokslininkai išanalizavo daugiau nei 60 metų temperatūros duomenų rinkinius ir klimato modelius, kad apskaičiuotų beprecedenčių ekstremalių karščių tikimybę ir tai, kur jie gali įvykti.

Ataskaitoje įvardijama, kad didelės rizikos karščio bangų taškai yra Afganistanas, Papua Naujoji Gvinėja ir Centrinė Amerika, įskaitant Gvatemalą, Hondūrą ir Nikaragvą.

Šie regionai ypač pažeidžiami dėl juose sparčiai augančio gyventojų skaičiaus ir ribotų galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis bei energijos ištekliais – tai mažina žmonių atsparumą ekstremalioms temperatūroms.

„Yra įrodymų, kad šie regionai gali sulaukti didelės karščio bangos, kuriai jie nebus pasiruošę“, – sakė vienas iš tyrimo autorių, Bristolio universiteto atmosferos mokslų profesorius Dannas Mitchellas.

Mokslininkas žinių kanalui CNN pabrėžė, kad ypač didelė grėsmė yra iškilusi Afganistanui, mat, šalyje ne tik gali kilti rekordiškai dideli karščiai, bet jų poveikį dar labiau gali sustiprinti didžiulės socialinės ir ekonominės problemos, su kurioms šalis jau dabar susiduria.

„Kai galiausiai ateis tikrai ekstremali karščio banga, iš karto kils daug problemų“, – sakė D. Mitchellas.

Karščio bangos dažnės ir intensyvės: pražūtingas poveikis aplinkai ir sveikatai

Londono imperatoriškojo koledžo Granthamo klimato kaitos instituto klimato mokslininkė Friederike Otto teigė, kad karščio bangos ir kiti ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai tik intensyvės, nes pasaulis ir toliau degina iškastinį kurą.

Savo ruožtu Harvardo universiteto tyrėjas Lucas Vargas Zeppetello pabrėžė, kad iš esmės nežinome, kas gali nutikti, jei didelės populiacijos bus veikiamos precedento neturinčio karščio ir drėgmės poveikio, tačiau, anot jo, pastaraisiais dešimtmečiais karščio bangos jau buvo itin mirtinos, todėl yra rimtas pagrindas nerimauti dėl ateities.

Dėl karščio bangų blogėja oro kokybė, kyla miškų gaisrų ir sausrų pavojus, jos gali sukelti infrastruktūros pažeidimus.

Be to, karščio bangos daro didelę žalą sveikatai, o ekstremalus karštis yra viena iš mirtingiausių stichinių nelaimių. Šilumos smūgis arba išsekimas dėl karščio gali sukelti galvos skausmą, svaigimą, pykinimą, sąmonės netekimą ir kt. Jis laikomas sunkiausia su karščiu susijusia organizmo būkle, kai kūno temperatūra per kelias minutes smarkiai pakyla ir gali sukelti neįgalumą arba net mirtį.

Rizika ir Europos šalims

Ataskaitoje nustatyta, kad tokios karščio bangos, kurios gerokai viršija normą, 1959–2021 m. kilo maždaug 30 proc. vertintų regionų. Tarp jų – 2021 m. Ramiojo vandenyno šiaurės vakaruose fiksuota karščio banga, kurios metu buvo visiškai sumušti temperatūros rekordai, pražudę šimtus žmonių.

Be to, 2021 m. birželį Britų Kolumbijoje esančiame Lyttono kaimelyje fiksuotas visų laikų Kanados karščio rekordas – beveik 50 °C. Ankstesnis rekordas viršytas beveik 5 laipsniais. Vos po kelių dienų kaimą beveik sunaikino miškų gaisrai. Mokslininkai nustatė, kad šis įvykis būtų beveik neįmanomas, jei ne be klimato kaita.

Ataskaitoje teigiama, kad daliai Kinijos, įskaitant Pekiną, ir Europos šalims, pavyzdžiui, Vokietijai ir Belgijai, taip pat kyla didelė rizika.

Milijonai žmonių, gyvenančių šiuose tankiai apgyvendintuose regionuose, gali smarkiai nukentėti nuo karščio bangų, net jei šios šalys greičiausiai ir turi pakankamai išteklių, kad sušvelnintų kai kuriuos blogiausius padarinius.

Dalyje Azijos teritorijų fiksuoti rekordiniai karščiai

„The Guardian“ pranešė, kad balandžio antroje pusėje stipri karščio banga nusirito ir per didžiąją dalį Azijos. Klimatologas ir orų istorikas Maximiliano Herrera neįprastai aukštą temperatūrą apibūdino kaip didžiausią balandžio mėnesio karščio bangą Azijos istorijoje.

Kinijoje vietos žiniasklaida pranešė, kad kai kuriose teritorijose užfiksuota rekordinė balandžio mėnesio temperatūra. Rekordai viršyti ir kai kuriose teritorijose Laose, Tailande, Mianmare, Vietname, kai kuriose įvardytose šalyse temperatūra kilo iki beveik 45 °C. Bangladešo sostinėje Dakoje fiksuota karščiausia diena per 58 metus, kai temperatūra viršijo 40 °C.

Pastaraisiais metais dėl didelio karščio ypač pažeidžiama tapo Indija, o ekspertai baiminasi, kad šie metai gali būi dar blogesni.

Balandžio mėnesį Indijos meteorologijos departamentas paskelbė įspėjimą apie didelę karščio bangą kai kuriose Indijos teritorijose – šešiuose šiaurės ir rytų Indijos miestuose temperatūra viršijo 44°C, o sostinėje Delyje vieną dieną fiksuota 40,4 °C.

Dėl aukštos temperatūros kai kuriose šalies valstijose uždarytos mokyklos, o po renginio, vykusio po atviru dangumi Maharaštros valstijoje, mirė 13 žmonių, 8 buvo gydomi dėl saulės smūgio.

„Šimtuose stočių keliolikoje šalių mušami rekordai“, – apibendrino M. Herrera.

Afrikos Kyšulyje – didžiausia sausra per 40 metų: sukėlė klimato kaita

Po penkerių metų iš eilės, kai kritulių kiekis buvo mažesnis už vidutinį, Afrikos Kyšulyje – viename iš skurdžiausių pasaulio regionų – nuo 2020 m. fiksuojama didžiausia sausra per 40 metų, rašoma kitoje „The Guardian“ publikacijoje.

Ketvirtadienį paskelbtoje mokslininkų grupės „World Weather Attribution“ analizėje teigiama, kad šiuo metu vykstanti niokojanti sausra nebūtų kilusi, jei ne žmonių veiklos sukelta klimato kaita.

Analizėje teigiama, kad dėl kritulių trūkumo ir aukštesnės nei įprastai temperatūros, kurią sukėlė klimato kaita, iš augalų ir dirvožemio išgaruoja daug daugiau vandens. Sausra sukėlė katastrofiškus padarinius didelėse Kenijos, Somalio ir Etiopijos teritorijose: žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, sunyko pasėliai, badu išmirė gyvuliai, o „chroniško“ bado ir vandens trūkumo problema išplitusi ir toliau didėja.

Šiuo metu vidutinė planetos temperatūra yra maždaug 1,2 °C aukštesnė nei iki pramoninio laikotarpio XIX a. pabaigoje. Tyrime nustatyta, kad pastarojo meto kritulių sąlygos nebūtų sukėlusios sausros, jei pasaulis būtų 1,2 °C vėsesnis. Taip pat ištirta, kad dėl klimato kaitos tokių sausrų kaip dabartinė tikimybė padidėjo apie 100 kartų.

Nuo sausros tiesiogiai nukentėjo apie 50 mln. žmonių Afrikos Kyšulyje ir dar 100 mln. žmonių visame regione. Maždaug 20 mln. žmonių gresia didelis maisto trūkumas ar net badas.

Mažiausiai 4,35 mln. žmonių reikia humanitarinės pagalbos, o mažiausiai 180 000 pabėgėlių iš Somalio ir Pietų Sudano persikėlė į Keniją ir Etiopiją, kurios taip pat jau yra nukentėjusios nuo sausros. Skaičiuojama, kad Somalyje dėl sausros žuvo daugiau nei 43 000 žmonių, iš kurių pusė buvo jaunesni nei penkerių metų vaikai.

Londono imperatoriškojo koledžo Granthamo klimato kaitos ir aplinkos instituto mokslininkė F. Otto sakė: „Šis tyrimas labai aiškiai parodo, kad sausra yra kur kas daugiau nei tik lietaus trūkumas ir kad klimato kaitos poveikis labai priklauso nuo to, kiek esame pažeidžiami. Viena iš pagrindinių neseniai paskelbtos Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos apibendrinamosios ataskaitos išvadų yra ta, kad esame daug labiau pažeidžiami, nei manėme.“

Tyrėjai pabrėžė, kad maisto trūkumas ir galimas badas niekada nepriklauso vien nuo orų, bet ir nuo to, kiek žmonės yra pažeidžiami ir kokius išteklius turi, kad galėtų atlaikyti padarinius.

Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio klimato centro klimato politikos patarėjas Cheikh Kane sakė: „Afrikos Kyšulio regione žmonės neabejotinai susiduria su sausra, tačiau šio įvykio trukmė viršijo jų galimybes su ja susidoroti. Penki iš eilės sezonai, kai kritulių kiekis buvo mažesnis nei įprasta, o nuo lietaus priklausantys pragyvenimo šaltiniai ir tokie pažeidžiamumą didinantys veiksniai kaip konfliktai ir valstybės nestabilumas sukėlė humanitarinę katastrofą.“

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.