Sausros grimasos: nebeliko žolės, tai tvarkytojai pjauna šieną

Net plieskiant negailestingai saulei toliau šienaujamos pageltusios pievos, o gėlynai ir medžiai laistomi tik miesto centre. Tuo metu statybvietėse kyla dulkių debesys, tačiau stabdyti darbų niekas neketina.

Vilniečiai pasibaisėjo regėdami, kaip darbininkai pjauna išgeltusią veją.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniečiai pasibaisėjo regėdami, kaip darbininkai pjauna išgeltusią veją.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniečiai pasibaisėjo regėdami, kaip darbininkai pjauna išgeltusią veją.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniečiai pasibaisėjo regėdami, kaip darbininkai pjauna išgeltusią veją.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sutemų gatvėje žmonės pastatė kėdę, kad sunkvežimiai nevažiuotų arti namų.
Sutemų gatvėje žmonės pastatė kėdę, kad sunkvežimiai nevažiuotų arti namų.
Štai taip atrodo pusdieniui P.Vileišio gatvėje paliktas automobilis.
Štai taip atrodo pusdieniui P.Vileišio gatvėje paliktas automobilis.
 Sausra išdegino žolę.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 Sausra išdegino žolę.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 Sausra išdegino žolę.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 Sausra išdegino žolę.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 Sausra išdegino žolę.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 Sausra išdegino žolę.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

2023-06-17 09:32, atnaujinta 2023-06-17 09:38

Vilniečiai viltingai dairosi į dangų: gal bent savaitgalį smarkiau palis? Nes tikėtis pagalbos, kai jau kelios savaitės neiškrinta nė lašo, daugiau nėra iš ko.

Štai jau praėjusią savaitę savivaldybė pažadėjo, kad stabdys darbus nacionalinio stadiono statybvietėje. Ir ką gi – dar pirmadienį iš jos kilo įspūdingi dulkių debesys, kuriuos vėjas nešė tiesiai į Šeškinės daugiabučių langus.

O Fabijoniškėse traktoriai pjovė šieną. Taip, iš tiesų ne žolę. Mat kai ją nušienavo pirmą kartą, liko išdegęs laukas. Bet tvarkytojams to neužteko – atvažiavo antrą kartą.

Dirvą paverčia dulkėmis

Miesto antropologė Jekaterina Lavrinec įspėjo: per sausrą šienaujama tik siekiant pievą sunaikinti, paversti nuplikinta vieta, kurioje niekas neauga.

„Toks nenormalus šienavimo režimas atveda prie pievų visame mieste nuplikinimo, degradacijos ir dirva virsta dulkėmis, kuriomis kvėpuojame“, – sakė vilnietė.

Tokių šienavimo pavyzdžių – daugybė. Nuplikintos ne tik gatvių skiriamosios juostos, bet ir po gyvenamųjų namų langais.

„Žiūriu pro buto langus iš A.Goštauto gatvės ir verkti noriu. Visa pieva kitoje Neries pusėje šalia Baltojo tilto geltona. Nesuprantu, kam reikia taip viską skusti“, – stebėjosi vilnietė Auksė.

Prašo palaistyti gatves

Gyventojus piktina ne tiktai per sausrą nacionalinio stadiono statybvietėje vykstantys darbai.

Sutemų gatvėje gyvenantys vilniečiai negali suprasti, kodėl jų neasfaltuota gatvė paversta aplinkkeliu.

Savivaldybei jie skundėsi, kad dabar, kai remontuojama Lietaus gatvė, Sutemų gatve važiuoja ne tik lengvieji automobiliai, bet ir kelininkų technika. Nors šalia yra Pažagiškių gatvė, kuri asfaltuota.

„Ar tai reiškia, kad po Lietaus gatvės remonto bus asfaltuojama Sutemų gatvė ir už žadamą gėrį gyventojai turi šiek tiek pakentėti?“ – klausė gyventojai.

Jie piktinosi ne tik dėl to, kad kiekvieną dieną reikia plauti prie namų paliktus automobilius. Per karštį dėl dulkių neįmanoma atidaryti langų, o drabužius tenka džiovinti namuose.

Panašus skundas atkeliavo ir iš P.Vileišio gatvės. Čia per visą rekonstrukcijos laiką nuo pavasario dar nėkart nebuvo drėkinama danga.

Ypač kenčia P.Vileišio gatvės 10E namas, kuris yra arti gatvės.

„Balkonai, palangės, automobiliai padengti dulkių sluoksniu. Prašome drėkinti gatvę, kad būtume apsaugoti nuo kenksmingų statybinių ir gatvės remonto dulkių“, – savivaldybės prašė gyventojai.

Savivaldybė sulaukė prašymo ir palaistyti Šilutės gatvę. Ji suremontuota, nebeliko duobių, bet dėl to gyventojams tik sunkiau gyventi, nes automobiliai važiuoja didesniu greičiu.

Išpila 70 kubinių metrų

Įmonės „Grinda“ atstovas Egidijus Steponavičius tikino, kad naktimis laistoma daugiau nei 100 gatvių. Daugiausia tai miesto centro bei miegamųjų rajonų gatvės.

„Grinda“ pasigyrė, kad visų laistomų gatvių plotas daugiau kaip 1 mln. 700 tūkst. kvadratinių metrų. Įspūdingai atrodantis skaičius. Bet tokiam plotui palaistyti kiekvieną naktį išliejama tik kiek daugiau nei 70 kubinių metrų vandens. Maždaug tiek vandens per mėnesį sunaudoja 12–15 butų gyventojai.

Beje, naudojamas techninis vanduo iš telkinio „Grindos“ teritorijoje.

Vanduo – ir paukščiams

Vilniečiai savivaldybę ragino atsisakyti šienavimo ir visas pajėgas mesti medžiams laistyti. Mat dalis jų, ypač neseniai pasodintų, jau nudžiūvo.

Juos piktino ir tai, kad programėlėje „Tvarkau miestą“ būtina nurodyti vieną gatvę, nors nelaistomi medžiai yra viso miesto problema.

„Kas atsakys už nepriežiūrą ir sąmoningą miesto lėšų švaistymą? Dalį želdinių prarasime būtent dėl to“, – įsitikinę vilniečiai.

Tačiau net ir nurodęs konkretų adresą Antakalnio gatvėje Matas nesulaukė laistytojų: „Melas. Pranešiau apie nelaistomus medžius lygiai prieš savaitę. Niekas nebuvo atvažiavęs palaistyti. Jauni medžiai baigia išdžiūti. O savivalda dar tyčiojasi: „Ačiū gyventojams, kad palaisto medžius.“ Kiek aš galiu su kibiru palaistyti medžių?“

Kiekvieną dieną džiūstančius augalus laistantis vilnietis didelį dubenį vandens prie namų pastato atsigerti ir paukščiams. Jis pastebėjo, kad naktį prie jo ateina ir ežiai.

„Padėkime gamtai išgyventi sausrą“, – kvietė jis.

Nepalieka be priežiūros?

Tuo metu savivaldybė tvirtino – želdiniai laistomi kiekvieną naktį, kad medžiai, krūmai, gėlės sugertų kuo daugiau drėgmės. Per parą išliejama apie 366 tūkst. litrų vandens (apie 48 automobilines cisternas).

Teigiama, kad pirmiausia laistomi jauni, šįmet ar pernai pasodinti medeliai. Paskui paliejami krūmai, gėlynai. Per įrengtus laistymo šulinėlius laistomi ir brandūs medžiai. Kai kuriose miesto vietose laistoma ir dienomis.

Vanduo laistymui imamas iš miesto želdinius prižiūrinčios įmonės „Stebulė“ vandens talpyklų, kai kur – iš hidrantų.

„Norime nuraminti susirūpinusius vilniečius, kad per karščius miesto želdiniai nelieka nepalaistyti. Tiek medžius, tiek krūmus laistome kiekvieną naktį, kad jie pasisavintų kuo daugiau vandens. Tačiau jauniems medžiams sunku tokiu sausu oru.

Dėkojame gyventojams, kurie, kiek gali, palaisto prie namų augančius medžius, krūmus, gėles“, – sakė savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.

Anot jo, gyventojai taip pat gali pasitikrinti, kaip prižiūrimi želdiniai, laistymo žemėlapyje.

Matuos dirvožemio drėgmę

Želdinius prižiūrinti įmonė „Stebulė“ pasigyrė, kad šiuo metu diegia automatinę dirvožemio drėgmės stebėsenos sistemą, kuri leidžia realiuoju laiku stebėti, ar augalams pakanka drėgmės.

Dirvožemio drėgmės jutikliai įdiegti kai kuriose šiaurinės ir centrinės miesto dalies gatvėse.

Planuojama jų tinklą išplėsti ir kitose Vilniaus miesto vietose.

Jutikliai įkasami į 20–50 centimetrų gylį, kad pamatuotų ne dirvožemio paviršiaus, o gilesnių sluoksnių drėgmę. Prie krūmų šie jutikliai įkasami į mažesnį gylį, prie medžių – giliau.

Tačiau laistymo sistemų mieste sparčiai nedaugėja. Tik ateityje tam tikrose teritorijose planuojama įrengti kapiliarinio laistymo sistemas, kurios automatiškai laistys augalus, gėlynus.

Daugiau – ryte ir vakare

Ne vienam vilniečiui per sausrą kyla klausimas: ar nepritrūksime geriamojo vandens?

Lietuvos geologijos tarnybos specialistai ramina: sausra yra įprastas reiškinys, ji turi įtakos požeminiam vandeniui, tačiau jo tiekėjams iššūkių kyla ne dėl sausros, o dėl nepasiruošimo.

Įmonės „Vilniaus vandenys“ atstovė Jolita Orentaitė teigė, kad per pastarąsias keturias savaites vandens suvartojimas Vilniuje padidėjo apie 10 procentų.

Didžiausias vandens suvartojimas yra fiksuojamas ryte, 7–8 val., ir vakare, 17–22 val.

Jau įprasta, kad didžiausio vandens suvartojimo laikas keičiasi vasarai įsibėgėjus ir prasidėjus vaikų vasaros atostogoms. Tada didžiausias vandens suvartojimas fiksuojamas bent valanda vėliau.

Džiovinti pradėjo anksčiau nei įprasta

Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė tvirtino, kad ši sausra savo intensyvumu visiškai nesiskiria nuo įprastų, kurios užklumpa kiekvieną vasarą. Skirtumas nebent toks, kad šiais metais sausra prasidėjo anksčiau – pavasarį.

„Matome įtaką požeminiam vandeniui, bet tai yra tipiškas toks vasaros pradžios žemėjimas, nors ta sausra ir labai ankstyva, ir netikėta“, – pasakojo R.Radienė.

Sausringus laikotarpius nagrinėjęs klimatologas Donatas Valiukas nurodė, kad nuo 1961 iki 2010 metų sostinėje buvo fiksuotos trys oficialios stichinės sausros – 1971, 1992 ir 1994 metais.

1971-ųjų sausra prasidėjo liepos antroje pusėje ir tęsėsi iki rugpjūčio antros pusės. 1992 ir 1994 metų ekstremalios sausros taip pat fiksuotos liepą ir rugpjūtį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.