Laišką, atsiųstą iš Italijos Klimato žiniasklaidos centro, pasirašė ir 2021 m. Nobelio fizikos premijos laureatas Giorgio Parisi iš Romos Sapienzos universiteto. Perspėjimas paskelbtas tuo metu, kai daug kur Europoje, ypač Viduržemio jūros šalyse, įskaitant Italiją, tvyro didžiuliai karščiai ir siaučia gaisrai, o Italijos šiaurę nusiaubė stiprios audros su kruša.
„Karščio bangos, potvyniai, užsitęsusios sausros ir gaisrai yra tik keletas požymių, rodančių, kad klimato kaitos poveikis mūsų teritorijoms stiprėja“, – sakoma 96 mokslininkų pasirašytame laiške ir pabrėžiama, kad per karščius pernai vasarą Italijoje mirė 18 tūkst. žmonių. Mirčių skaičius per šią tebesitęsiančią karščio bangą dar nenustatytas.
„Tačiau Italijos žiniasklaida vis dar per dažnai kalba apie „blogą orą“, o ne apie klimato kaitą. Kalbėdama apie tai, ji dažnai nutyli priežastis ir sprendimus“, – rašoma laiške.
Toks nutylėjimas gali „pakurstyti neveiklumą, pasidavimą ar tikrovės neigimą“, nors sprendimų yra, pavyzdžiui, „sparčiai atsisakyti anglių, naftos ir dujų naudojimo bei mažinti anglies dioksidą naudojant atsinaujinančią energiją“. „Tai yra teisinga strategija siekiant sustabdyti kylančią temperatūrą ir šiandien tai technologiškai ir ekonomiškai įmanoma“, – rašo mokslininkai.
Laišką pasirašė profesoriai ir mokslininkai iš įvairių universitetų bei institucijų, daugiausia Italijos, bet taip pat ir Prancūzijos, Didžiosios Britanijos bei JAV. Pasak mokslininkų, karščio bangos tapo labiau tikėtinos dėl klimato kaitos. Laikui bėgant pasaulio temperatūra kyla, prognozuojama, kad karščio bangos taps dažnesnės ir intensyvesnės, o jų poveikis bus didesnis. Tuo pačiu metu dėl pasikeitusių kritulių kylanti temperatūra ir padidėjęs sausumas sukuria idealias sąlygas krūmynų ar miškų gaisrams.
