Liepos mėnesio temperatūra buvo 0,24 laipsnio Celsijaus aukštesnė už iki šiol šilčiausią liepą nuo stebėjimų pradžios 1880 m., pranešė NASA, remdamasi jai priklausančio Godardo kosmoso studijų instituto (GISS) duomenimis.
Anot NASA, 2023 m. liepa buvo 1,18 laipsnio šiltesnė už 1951–1980 metų liepos vidurkį. „NASA duomenys patvirtina tai, ką tiesiogine prasme pajuto milijardai žmonių visame pasaulyje: 2023 m. liepa buvo karščiausias mėnuo istorijoje, – sakė NASA vadovas Billas Nelsonas. – Mokslo duomenys aiškūs. Turime veikti dabar, kad apsaugotume savo bendruomenę ir mūsų planetą; ji vienintelė, kurią turime“.
Ypač karšta, NASA duomenimis, buvo Pietų Amerikoje, Šiaurės Afrikoje, Šiaurės Amerikoje ir Antarktidos pusiasalyje. Anot duomenų, penkios karščiausios liepos dienos nuo 1880 m. registruotos per pastaruosius penkerius metus.
GISS vadovas Gavinas Schmidtas pabrėžė, kad Žemės šilimas pirmiausiai siejamas su žmogaus nulemtu šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu. „Šis vidutinių temperatūrų didėjimas lemia pavojingą, ekstremalią kaitrą, kurią patiria žmonės čia, namuose, ir visame pasaulyje“, – kalbėjo ekspertas.
Prie rekordinės šilumos liepą prisidėjo aukšta vandenynų paviršiaus temperatūra. NASA analizė rodo, kad ypač aukšta temperatūra buvo rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje – tai meteorologinio reiškinio „ El Niño“, kuris formuojasi nuo gegužės, įrodymas. Tokie reiškiniai kaip „El Niño“ ar „La Niña“, sušildantys arba atvėsinantys atogrąžų Ramųjį vandenyną, gali nesmarkiai prisidėti prie metinių globalios temperatūros svyravimų, rašo NASA. Agentūra didžiausio „El Niño“ poveikio tikisi 2024 m. vasarį, kovą ir balandį.
