Šokiruojantys vaizdai iš Ispanijos: parodė, ką reiškia gyventi be geriamojo vandens

Dauguma gyventojų rytais ir po pietų susirenka prie cisternų su vandeniu – būtent prie jų dabar sutelktas Ispanijos miestelio gyvenimas. Vis daugiau automobilių atvažiuoja bagažines pripildę plastikiniais buteliais, nes sekmadieniais vandens cisternos neatvažiuoja, todėl žmonėms reikia apsirūpinti atsargomis. Jei to nepadarys, negalės išsivalyti dantų ar net pasigaminti vakarienės.

Išdžiūvęs rezervuaras. <br>AP/Scanpix nuotr. 
Išdžiūvęs rezervuaras. <br>AP/Scanpix nuotr. 
Išdžiūvęs rezervuaras. <br>ZP/Scanpix nuotr. 
Išdžiūvęs rezervuaras. <br>ZP/Scanpix nuotr. 
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2024-02-16 16:05

Andalūzijos gyventojai jau kurį laiką bijo maudyti vaikus vandentiekio vandeniu ir sako, kad net šunys atsisako jį gerti. Nors nedideliame Posoblanko miestelyje šiandien itin lietinga diena, tačiau 50 centimetrų kritulių per vieną vasario savaitgalį vis tiek yra tik lašas vandens stygiaus jūroje.

Visgi tai nėra vieninteliai Ispanijos regionai, kuriuos paveikė sausra. Praėjusį mėnesį Katalonija paskelbė nepaprastąją padėtį dėl sausros ir įvedė vandens tiekimo apribojimus, kurie paveikė apie šešis milijonus žmonių Barselonoje ir šimtuose aplinkinių miestų.

Baiminasi, kad vanduo sukelia ligas

Žmonės, įeinantys į „La Taberna“ restoraną Posoblanko mieste, mėgsta juokauti: „Išgerkime alaus, o ne vandens, jis naudingesnis sveikatai.“ Tačiau kai jie pradeda kalbėtis ir kalba pasisuka apie vandenį, galima išgirsti augantį nusivylimą.

„Turime posakį: „reir para no llorar“, kuris reiškia „juoktis, kad nereikėtų verkti“, – pasakojo gyventoja Africa Villen, turinti savo fotografijos ir vaizdo įrašų gamybos verslą.

Laukiant eilėje prie vandens A.Villen montuoja vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas 5 mėnesių berniukas, nusėtas raudonais spuogeliais. „Jo mama atsiuntė man šį įrašą. Ji sako, kad tai nuo mūsų vandentiekio vandens, bet mes neturime jokių įrodymų“, – sako fotografė.

Daugelis Posoblanko gyventojų taip pat skundžiasi sausais plaukais ar odos problemomis. Jie mano, kad taip yra dėl prausimosi užterštu vandeniu.

„Savo šunims duodame vandens iš čiaupo, nes neva jį galima duoti gyvūnams. Vėliau pastebėjome, kad mūsų šunys mieliau geria nešvarų lietaus vandenį iš senos kieme esančios keptuvės nei vandenį iš čiaupo“, – priduria kita miesto gyventoja Marija.

Kasdienybe dalinasi ir socialiniuose tinkluose

Praėjusį mėnesį A.Villen „Instagram“ tinkle paskelbė vaizdo įrašą, kuriame parodoma, ką reiškia gyventi be geriamojo vandens XXI a. viduryje Europos.

Savo bute, pripildytame vandens talpyklų, 33 metų moteris pasakoja, kaip ji ruošia arbatą ir vakarienę, valosi dantis – užduotys, kurios be nuolatinio geriamojo vandens tiekimo tapo kasdieniu iššūkiu.

Šis vaizdo įrašas patraukė žmonių dėmesį ir vos per penkias dienas sulaukė daugiau nei 130 000 peržiūrų.

Kitas „Instagram“ vaizdo įrašas, nufilmuotas keliose Kordobos regiono mokyklose prieš pat Kalėdas, sukėlė sąmyšį. Jame matyti, kaip mokiniai skaito savo laiškus Trijų Karalių (kurie tradiciškai Ispanijoje atneša dovanas) vardu.

Vienas vaikas prašo: „Brangūs Trys Karaliai, šiais metais nenoriu motorolerio ar naujo telefono [...] Noriu atsukti vandens čiaupą ir turėti švaraus vandens, noriu nusiprausti po dušu ir, kad man nuo to neniežtėtų odos.“

Netrukus po to, kai buvo pasidalinta vaizdo įrašu, mokyklose, kurių mokiniai pasirodė vaizdo įraše, buvo atlikti patikrinimai. Posoblanko gyventojai tai apibūdino kaip „bandymą taikyti cenzūrą“.

Gyventojai jaučiasi pamiršti

A.Villen norėjo užfiksuoti 80 000 Andalūzijos los Pedroches ir el Guadiato regionų gyventojų, kurie dažnai jaučiasi užmiršti, kasdienybę. Abu regionai užima daugiau nei 5 000 kvadratinių kilometrų plotą, tačiau juose gyvena palyginti nedaug žmonių.

„Esame Kordobos provincijos šiaurėje. Atkreipkite dėmesį, kad į pietus, taip pat iš rytų į vakarus eina greitkelis, o mūsų šiaurėje jo nėra. Mažas gyventojų skaičius politikams reiškia mažai balsų, todėl trūksta susidomėjimo ir noro veikti“, – sako A.Villen.

„Jei Madride ar Sevilijoje trūktų geriamojo vandens, valdžios institucijos problemą išspręstų per kelias dienas ar savaites, tačiau mūsų regionas jų nedomina. Dauguma žmonių čia gyvena iš žemės ūkio ir ūkininkavimo“, – priduria ji.

A.Villen primena, kad, kai Kordobos miesto rajone pritrūko geriamojo vandens, situacija buvo išspręsta per dvi savaites. „Mes pripratome prie tokios padėties, o neturėtume. Mokame įprastas sąskaitas už geriamą vandenį, kurio neturime vandentiekyje. Tai beprasmiška“, – sako María Cabrera, siuvėja iš Posoblanko.

Kaip išspręsti Andalūzijos vandens problemas?

Kordobos universiteto mokslininkai teigia, kad sudėtingą padėtį Posoblanko ir aplinkiniuose miestuose lėmė ne tik sausra. Dėl plėtros ir didėjančios gyvulininkystės taip pat padidėjo vandens suvartojimas.

Vietos valdžios institucijos pasiūlė problemos sprendimą, kuris, pasak jų, iki kovo mėn. turėtų sugrąžinti geriamąjį vandenį į žmonių čiaupus.

15 mln. eurų vertės projektas apima geriamojo vandens ruošimo stoties Siera Bojeros rezervuare darbus ir jungties tarp Siera Bojeros rezervuaro ir el Puente Nuevo statybą.

Tačiau platformos „Unidos por el Agua“ atstovai kritiškai vertina šį pasiūlymą, nes, jų teigimu, jis turi būti derinamas su vandentiekio vamzdžių nukenksminimu.

„Valdžios institucijų siūlomi sprendimai yra laikini. Mūsų rezervuaras iš tiesų išdžiūvo. Tačiau su sausra kovoja ir kiti Ispanijos regionai. Turime vandens atsargų beveik trejiems metams, tačiau šis vanduo yra užterštas. Mums reikia investicijų į vandens valymo įrenginius“, – sako Elena.

„Maišomas nešvarus ir švarus vanduo. Koks tai sprendimas? Tai nėra sprendimas“, – sako A.Villen. „Kaip pilietė jaučiuosi apleista. Jie tarsi nori, kad mes iš čia išsikraustytume.“

Neaišku, kaip ilgai vandens cisternos dar važinės į Posoblanko ir kitas geriamojo vandens stokojančias savivaldybes. Gyventojai baiminasi, kad valdžios institucijoms priėmus sprendimą, jos nustos juos tiekti. Tuomet 80 000 gyventojų gali būti pasmerkti pirkti vandenį tik iš prekybos centrų, tačiau žmonės neketina leisti, kad taip nutiktų.

2000 m., kai Posoblanko mieste buvo bandoma įrengti radioaktyviųjų atliekų saugyklą, vietos gyventojai išėjo į gatves. Dėl jų veiksmų šie planai buvo sustabdyti. Dabar žmonės tikisi, kad dėl jų atkaklumo pagaliau bus grąžintas švarus geriamasis vanduo.

„Žmonės, kurie čia negyvena, to nesupranta. Ką reiškia beveik metus praustis fekalijomis užterštame vandenyje, maudyti jame savo vaikus, duoti gerti savo augintiniams. Mes nenorime bet kokio vandens, mes norime geros kokybės vandens“, – sako Elena.

Parengta pagal „Euronews“ inf.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.