„Nors sakoma, kad žiemą gamta užmiega, Biržų krašto žemė nesnaudžia – užfiksuotos pirmosios šiųmetės įgriuvos.
Viena nedidelė įgriuva atsivėrė Kirkilų kraštovaizdžio draustinyje po sodybos langais, smegduobės forma priminė šulinį, didysis skersmuo siekia 0,7 m, mažasis – 0,6 m, gylis – 0,6 m.
Kita įgriuva pastebėta Karajimiškio kraštovaizdžio draustinyje, Mantagailiškio kaimo laukuose. Ši įgriuva gali pasigirti vidutinės įgriuvos matmenimis, didysis skersmuo siekia 3,5 m, mažasis – 3,3 m, gylis – 1,5 m. Ši įgriuva gana ovali, pietinė dalis šulinio formos, šiaurinė labiau primena dubenį.
Susiję straipsniai
Vis dar aktyvios ir didžiosios praeitų metų smegduobės Užubalių duobė ir smegduobė atsivėrusi Šlepščių k. Abi įgriuvos paplatėjo apie 1 m nuo paskutinių matavimų atliktų 2023 m. rudenį. Užubalių duobės dabartinis didysis skersmuo siekia 23 m, Šlepščių duobės 14 m“, – pranešė Biržų regioninis parkas.
Biržų regioninis parkas – unikali saugoma teritorija, kur žemės paviršius aktyviai formuojasi, nuolat keisdamas kraštovaizdį. Čia dažnai pasitaiko, kad vandeniui išplovus ne taip giliai esančius gipso klodus, įgriūva žemė.
Tokiu būdu susidaro smegduobės: vienos – sausos (pavyzdžiui, Karvės ola), kuriose galima stebėti žemės klodų sandarą, kitos – virtusios ežerėliais su plika akimi matomomis sieros bakterijomis (Kirkilų ežerėliai).