„Nors sakoma, kad žiemą gamta užmiega, Biržų krašto žemė nesnaudžia – užfiksuotos pirmosios šiųmetės įgriuvos.
Viena nedidelė įgriuva atsivėrė Kirkilų kraštovaizdžio draustinyje po sodybos langais, smegduobės forma priminė šulinį, didysis skersmuo siekia 0,7 m, mažasis – 0,6 m, gylis – 0,6 m.
Kita įgriuva pastebėta Karajimiškio kraštovaizdžio draustinyje, Mantagailiškio kaimo laukuose. Ši įgriuva gali pasigirti vidutinės įgriuvos matmenimis, didysis skersmuo siekia 3,5 m, mažasis – 3,3 m, gylis – 1,5 m. Ši įgriuva gana ovali, pietinė dalis šulinio formos, šiaurinė labiau primena dubenį.
Vis dar aktyvios ir didžiosios praeitų metų smegduobės Užubalių duobė ir smegduobė atsivėrusi Šlepščių k. Abi įgriuvos paplatėjo apie 1 m nuo paskutinių matavimų atliktų 2023 m. rudenį. Užubalių duobės dabartinis didysis skersmuo siekia 23 m, Šlepščių duobės 14 m“, – pranešė Biržų regioninis parkas.
Biržų regioninis parkas – unikali saugoma teritorija, kur žemės paviršius aktyviai formuojasi, nuolat keisdamas kraštovaizdį. Čia dažnai pasitaiko, kad vandeniui išplovus ne taip giliai esančius gipso klodus, įgriūva žemė.
Tokiu būdu susidaro smegduobės: vienos – sausos (pavyzdžiui, Karvės ola), kuriose galima stebėti žemės klodų sandarą, kitos – virtusios ežerėliais su plika akimi matomomis sieros bakterijomis (Kirkilų ežerėliai).
