Palydovai parodė tikrąjį daugybės gyvybių pareikalavusių gaisrų mastą

Palydoviniai duomenys atskleidė gaisrų mastą Pietų Amerikoje Nors dažniausiai gaisrų sezonas Pietų Amerikoje prasideda liepą ir pasiekia savo piką rugsėjį, jau šių metų pirmaisiais mėnesiais žemyną niokojo miškų gaisrai. Jie ypač paveikė Čilę, Venesuelą ir Kolumbiją.

Miškų gaisrai Čilėje. <br>EPA-ELTA nuotr.
Miškų gaisrai Čilėje. <br>EPA-ELTA nuotr.
Miškų gaisrai Čilėje. <br>EPA-ELTA nuotr.
Miškų gaisrai Čilėje. <br>EPA-ELTA nuotr.
Miškų gaisrai Čilėje. <br>EPA-ELTA nuotr.
Miškų gaisrai Čilėje. <br>EPA-ELTA nuotr.
Raudonais taškais pažymėti gaisrų židiniai, kuriuos fiksuoja NASA palydovuose „Terra“ ir „Aqua“ įtaisytas MODIS jutiklis.<br>VU iliustracija. 
Raudonais taškais pažymėti gaisrų židiniai, kuriuos fiksuoja NASA palydovuose „Terra“ ir „Aqua“ įtaisytas MODIS jutiklis.<br>VU iliustracija. 
Pasitelkę dNBR galime apskaičiuoti, kad šalia Vinja del Maro vasario pradžioje gaisrai išdegino per 12 000 ha augalijos, kuri žemėlapyje išsiskiria tamsiomis rudomis spalvomis.<br>VU iliustracija. 
Pasitelkę dNBR galime apskaičiuoti, kad šalia Vinja del Maro vasario pradžioje gaisrai išdegino per 12 000 ha augalijos, kuri žemėlapyje išsiskiria tamsiomis rudomis spalvomis.<br>VU iliustracija. 
Šiuo atveju Roraimos regione, šiaurės Brazilijoje, vasarį prasidėjus gaisrams matome reikšmingą CO koncentracijos padidėjimą atmosferoje.<br>VU iliustracija. 
Šiuo atveju Roraimos regione, šiaurės Brazilijoje, vasarį prasidėjus gaisrams matome reikšmingą CO koncentracijos padidėjimą atmosferoje.<br>VU iliustracija. 
Daugiau nuotraukų (6)

Vilniaus universitetas

2024-03-26 19:27, atnaujinta 2024-03-26 19:28

Regione fiksuotos ir rekordinės temperatūros – Santjage (Čilėje) pasiekti 37,3 laipsnio, o Kolumbijoje – net 40,4 laipsnio. Šiuos karščius centrinėje Čilės dalyje lydėjo miškų gaisrai, kurie jau vasarį nusinešė dešimtis gyvybių ir apėmė per 40 000 ha plotą. Palyginimui – toks plotas atitiktų Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją.

Pasitelkdami palydovinius duomenis Vilniaus universiteto (VU) Geomokslų instituto geografai dr. Laurynas Jukna ir Elzė Buslavičiūtė parodė realų gaisrų mastą ir paaiškino priežastis.

Gaisrai fiksuojami iš kosmoso

Palydoviniuose vaizduose iš Venesuelos, Brazilijos ir Argentinos sausio ir vasario mėnesiais aiškiai matyti aktyvios ugnies židiniai ir gaisrų dūmų debesys. Raudonais taškais pažymėti gaisrų židiniai, kuriuos fiksuoja NASA palydovuose „Terra“ ir „Aqua“ įtaisytas MODIS jutiklis.

MODIS jutikliai yra vidutinės skiriamosios gebos spektroradiometrai, veikiantys jau daugiau nei 20 metų. Jie turi net 36 spektrines juostas (kanalus, kuriuose fiksuoja vaizdus), todėl yra vieni plačiausiai pritaikomų jutiklių Žemės moksluose.

MODIS, naudodamasis terminės infraraudonosios srities jutikliais, panašiai kaip mums visiems girdėti termovizoriai, gali užfiksuoti didelių gaisrų plotus. Žemėlapyje matyti, kad iki kovo mėnesio didžiausia dalis gaisrų Pietų Amerikoje buvo susitelkusi Kolumbijoje, Venesueloje, centrinėje Čilėje ir Brazilijos Roraimos regione. Iš viso MODIS jutiklis šiuo laikotarpiu užfiksavo per 3 tūkstančius gaisrų, išplitusių visoje žemyno teritorijoje.

Čilėje – daugiausia aukų nusinešęs gaisras istorijoje

Čilėje, Valparaiso regione, šį vasarį įvyko daugiausia aukų nusinešęs miškų gaisras per visą šalies istoriją. Pakrantės mieste Vinja del Mare (Viña del Mar) ir jo apylinkėse mirė per 100 žmonių. Palydoviniai tyrimai gali padėti išsiaiškinti tokių gaisrų žalos mastą. Dažniausiai tam naudojamas vadinamasis dNBR (normalizuotas išdegimo santykio rodiklis).

Jo sudarymas remiasi tuo, kad sveika augalija prieš gaisrą turi aukštas NIR (artimojo infraraudonojo spektro) ir žemas SWIR (trumpojo infraraudonojo spektro) atspindžio reikšmes, tačiau teritorijoje prasiautus gaisrui NIR atspindžio reikšmės tampa žemos, o SWIR aukštos. Naudojant dvi datas prieš ir po gaisro šio rodiklio skirtumas gali parodyti gaisro poveikį augalijai ir paviršiui.

Pavyzdžiui, pasitelkę dNBR galime apskaičiuoti, kad šalia Vinja del Maro vasario pradžioje gaisrai išdegino per 12 000 ha augalijos, kuri žemėlapyje išsiskiria tamsiomis rudomis spalvomis.

El Ninjo įtaka

Ekstremalūs miškų gaisrai, paprastai susiję su karščio bangomis ir sausra, dabar pietų pusrutulyje yra dar stipresni dėl El Ninjo (El Niño) poveikio. El Ninjo yra dalis El Ninjo Pietų Osciliacijos (ENSO).

ENSO – tai vėjų ir vandenyno srovių pokyčių sistema virš Ramiojo vandenyno. Normaliomis sąlygomis Ramiajame vandenyje vėjai pučia iš rytų į vakarus, tuomet vakarų Ramusis vandenynas yra šiltesnis už rytų Ramųjį. La Ninja (La Niña) reiškinys lemia dar stipresnį drėgno ir šilto oro pastūmimą į vakarus, nuo Pietų Amerikos link Australijos, o El Ninjo – priešingą pastūmimą rytų kryptimi link Čilės krantų.

Todėl El Ninjo, prasidėjęs 2023 m., šiuo metu lemia karščio bangas Čilėje, tačiau, remiantis prognozėmis, turėtų susilpnėti jau 2024 m. pavasarį. Nors tikėtinas El Ninjo silpnėjimas, šiuo metu jau kalbama apie prasidėsiantį gaisrų sezoną ir kituose pasaulio regionuose – Australijoje, o ilgainiui ir Šiaurės pusrutulyje, kur praėjusiais metais nuo gaisrų kentėjo ne tik Viduržemio regionas, bet ir Kanada.

Tokio masto gaisrai pavojingi ne tik dėl naikinančių liepsnų, bet ir dėl blogėjančios oro kokybės. Šiuolaikiniai palydovai gali stebėti ne tik žemės paviršių, bet ir atmosferos sudėties pokyčius. Palydovas „Sentinel 5P“ – vienas jauniausių Europos kosmoso agentūros (EKA) palydovų, žemės atmosferą stebintis tik nuo 2017 m., tačiau jau dabar reikšmingai prisidėjęs prie degimo metu išsiskiriančių azoto dioksido (NO2), anglies monoksido (CO), sieros dioksido (SO2) ir aerozolių stebėjimo atmosferoje.

Gaisrų atveju atmosferoje galima stebėti CO ir aerozolių padidėjimą, kurį „Sentinel 5P“ fiksuoja naudodamasis UV ir infraraudonosios šviesos jutikliais. Šiuo atveju Roraimos regione, šiaurės Brazilijoje, vasarį prasidėjus gaisrams matome reikšmingą CO koncentracijos padidėjimą atmosferoje.

Didelės anglies monoksido, aerozolių koncentracijos yra kenksmingos žmogaus sveikatai, gali sukelti kvėpavimo sistemos ligas, o gaisrų metu išmetamos CO2 ir kitos šiltnamio dujos prisideda prie klimato kaitos stiprėjimo.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kokį signalą partijoms siunčia rinkimų rezultatai?