„Seniau žiema neretai baigdavosi, prasidėdavo ledonešis ir kildavo potvyniai tik kovo pabaigoje – balandžio pradžioje. Tokie pavojingi reiškiniai bent kas keletą metų atnešdavo daug materialinių nuostolių. Kartais nusinešdavo ir žmonių gyvybes.
Kaip yra rašęs VU hidrologas doc. dr. Gintaras Valiuškevičius: „Panemunės tiltas Kaune – vienas iš nedaugelio, kuriam griūvant, ant jo buvusiems žmonėms pavyko išsigelbėti.
1928 m. balandžio 1 d. vėlų vakarą ledo sangrūdos nuvertė vieną iš naujai pastatyto (dar galutinai nebaigto) tilto atramų, tačiau aukų pavyko išvengti. Vėliau tiltas atstatytas, panaudojant likusias sveikas konstrukcijas ir pakoregavus projektą“.
Be to, dalis iširusių ir sulankstytų Panemunės tilto santvarų buvo ištiesintos ir panaudotos tiltui per Mūšos upę Saločiuose.
Šiuo metu LHMT (taip pat Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras kartu su Lietuvos energetikos institutu) pradėjo įgyvendinti projektą „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (ICEREG). Planuojama veikla – remiantis istorinių duomenų analize, bus sukurtas koncepcinis ledo sangrūdų susidarymo ir šio reiškinio sukeliamo potvynio užliejimo modelis. Taip pat bus įvertinti ledo sangrūdų atsiradimo pokyčiai dėl klimato kaitos poveikio.
Tuomet bus parengti ledo potvynių pavojaus ir rizikos žemėlapiai su 0,5 proc. , 1 proc. , 10 proc. tikimybe 2030, 2070 ir 2100 metams. Remiantis projekto rezultatais, bus patobulinta Latvijos potvynių rizikos informacinė sistema ir Lietuvos perspėjimo sistema, papildant jas informacija apie ledo sangrūdų susidarymą ir dėl jų galimus potvynius. Nacionalinės ir vietos valdžios institucijos bei tikslinės grupės galės naudotis potvynių žemėlapiais , kuriuose bus pažymėtos paveiktos teritorijos, ir integruoti duomenis į abiejų šalių (Lietuvos ir Latvijos) perspėjimo sistemas“, – pranešė LHMT.
