Neabejotinai dėl to atitinkamai kentės Valstijų klimato politika, taip pat galimai lėtės atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra. Dar rinkimų kampanijos metu D. Trumpas yra žadėjęs pasirūpinti, jog „jūrinės vėjo energetikos plėtra baigtųsi jau pačią pirmą dieną“ jam tapus prezidentu.
Smarkiai tikėtina, kad tokie pokyčiai JAV energetikos ir klimato politikoje turės įtakos ir globaliam klimato krizės stabdymo režimui, kurį reguliuoja Jungtinių Tautų Paryžiaus klimato susitarimas.
Kaip prisiekęs globalaus atšilimo skeptikas, klimato krizę vadinantis afera, dar savo pirmosios 2017–21 metų kadencijos metu D. Trumpas atšaukė JAV dalyvavimą Paryžiaus klimato susitarime ir prižadėjo tą pakartoti per šią prezidento rinkimų kampaniją.
Kampanijos metu D. Trumpas taip pat sistemingai kritikavo atsinaujinančių išteklių energetikos, elektromobilių plėtros bei žaliųjų technologijų gamybos skatinimui skirtą federalinį Infliacijos mažinimo aktą, kurį taip pat įsipareigojo atšaukti tapęs prezidentu.
Jei bent dalis šių D. Trumpo pažadų būtų įgyvendinti, tiek nacionalinei JAV klimato politikai, tiek globaliam klimato krizės stabdymo režimui tai reikštų rimtą posūkį atgal.
Beprecedenčiai precedentai
Atsižvelgiant į tai, kad D. Trumpo politika iš esmės yra sunkiai prognozuojama, o jo poelgiai gan dažnai neatspindi išsakytų žodžių, kol kas sunku tiksliai pasakyti, kokių konkrečių veiksmų naujai išrinktas JAV prezidentas imsis klimato politikos srityje. Šiuo atveju pravartu remtis precedentais iš praeitos D. Trumpo prezidentavimo kadencijos, kurie JAV klimato politikai ateityje, deja, nežada nieko gero.2017–21 metų D. Trumpo administracija šios srities politikai, švelniai tariant, nebuvo itin palanki.
Per šį laikotarpį buvo panaikinta daugybė švarų orą, vandenį, laukinę gamtą ir toksiškas chemines medžiagas reguliuojančių taisyklių. Anot „New York Times“, kuris remiasi Harvardo ir Kolumbijos teisės mokyklų bei kitų šaltinių duomenimis, valdant D. Trumpui, oficialiai pakeista, atšaukta ar kitaip panaikinta beveik šimtas aplinkosauginių reguliavimų, įskaitant visus pagrindinius Baracko Obamos kadencijos klimato reglamentus. Tokią praktiką JAV teisės ekspertai laiko beprecedente.
Paradoksalu, jog didžiąją dalį šių veiksmų atliko federalinė JAV Aplinkos apsaugos agentūra, kuri, pasak „New York Times“, sumažino šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ribą iškastinio kuro elektrinėms ir kelių transporto priemonėms, panaikino taršos kontrolę daugiau nei pusei JAV šlapžemių, atšaukė gyvsidabrio emisijų ribojimus elektrinėms ir kt.
Tuo pat metu Vidaus reikalų departamentas silpnino aplinkosauginius reikalavimus energetikos projektams, siekė atlaisvinti kuo daugiau žemės naftos ir dujų gavybai ir t.t.
Infliacijos mažinimo aktas
Po D. Trumpo 2017–21 metų kadencijos į valdžią atėjęs Joe Bidenas ketverius metus siekė atkurti per šį laikotarpį klimato, aplinkos ir kt. politikai padarytą žalą, visų pirma grąžindamas šalį į Paryžiaus klimato susitarimą, o taip pat patvirtindamas Infliacijos mažinimo aktą, įgalinusį JAV reikšmingai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
Aktas, kuriuo siekiama pažaboti infliaciją investuojant į žaliąsias technologijas, numato dosnias valstybės dotacijas, paskolų programas ir kitas investicijas į elektromobilius, atsinaujinančių išteklių energijos gamybos bei kaupimo technologijas ir kt.
Dar rinkimų kampanijos metu klimato krizės nepripažįstantis D. Trumpas žadėjo atšaukti Infliacijos mažinimo aktą, be kita ko, pareiškęs, kad „jūrinės vėjo energetikos plėtra baigtųsi jau pačią pirmą dieną“ jam tapus prezidentu.
Tokia jo retorika jau seniai nieko nestebina, o didelė dalis klimato ir energetikos ekspertų abejoja, kad D. Trumpas imsis aktyviai stabdyti atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą, kadangi ji tiek JAV, tiek ir globaliu mastu jau kuris laikas yra įgavusi ekonominį pagreitį. Daugeliu atvejų žaliosios energijos kaina yra gerokai konkurencingesnė nei iškastinio kuro, ir nepanašu, kad ši tendencija kistų.
„New York Times“ duomenimis, maždaug 80 proc. dotacijų pagal Infliacijos mažinimo aktą nukeliavo respublikoniškoms vietovėms, kuriose tiek valdžios institucijos, tiek verslas yra linkę apsaugoti šias investicijas bei jų kuriamas darbo vietas.
Be to, nemaža dalis akto nuostatų iš esmės atitinka D. Trumpo politikos principus dėl globalios konkurencijos ar importo muitų neamerikietiškoms prekėms. Buvusios J. Bideno patarėjos klimato klausimais Gina‘os McCarthy teigimu, tai, kad švari energija yra naudinga verslams, vietos ekonomikai ir visiems amerikiečiams, yra tiesiog nepaneigiama, taigi, bet kokie bandymai panaikinti Infliacijos mažinimo aktą būtų tiesiog kvaili.
Vienašališkumas ir klimato krizė
Įtakingas portalas „Politico“ D. Trumpo pergalę jau dabar vadina ekologine katastrofa. Atsižvelgiant į tai, kad klimato krizė nepaiso valstybių sienų, o jai stabdyti reikalingos daugiašalės pastangos, ši katastrofa palies toli gražu ne tik JAV.
Kaip prisiekęs globalaus atšilimo skeptikas, klimato krizę vadinantis afera, savo pirmosios kadencijos metu D. Trumpas vienašališkai atšaukė JAV dalyvavimą pasauliniame Paryžiaus klimato susitarime, pagal kurį kartu veikti stabdant klimato kaitą įsipareigojo beveik du šimtai šalių. J. Bidenui sugrąžinus JAV į Paryžiaus susitarimą, šios rinkimų kampanijos metu D. Trumpas pažadėjo šį žingsnį pakartoti.
Antros didžiausios teršėjos pasaulyje pakartotinio vienašališko pasitraukimo iš Paryžiaus susitarimo pasekmės globaliai klimato politikai būtų katastrofiškos. D. Trumpo prezidentavimas neabejotinai sumažintų klimato veiksmų pagreitį visame pasaulyje, todėl Paryžiaus susitarimo tikslai būtų dar sunkiau įgyvendinami, o apie visuotinį iškastinio kuro atsisakymą ar netgi jo gavybos mažinimą D. Trumpo kadencijos laikotarpiu apskritai negali būti nė kalbos.
Daug vilčių dedama į tai, kad lapkričio 11 dieną prasidėsiančios Paryžiaus susitarimo šalių konferencijos metu lyderystės vakuumą galėtų užpildyti Europos Sąjunga, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ir čia žaliasis kursas šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus, to tikėtis būtų naivu.
Kaip pažymi „Politico“, be JAV paramos pasaulinės finansų architektūros reformoms, skolų kamuojamoms besivystančioms šalims bus sunku surinkti reikiamų lėšų, siekiant atsisakyti iškastinio kuro, mažinti klimato krizės poveikį ir prisitaikyti prie jos padarinių.
Paprastai tariant, artėja rimtų bėdų klimatui žadantis keturmetis.
