Gerai žinoma, kad sniego danga ant „Europos stogo“ tampa vis mažiau ryški, tačiau tyrimas, kuriam vadovavo Eurac tyrimų centro Italijoje mokslininkai, yra vienas iš nedaugelio, kuriame vertinamas toks ilgas periodas ir tiek daug vietovių.
Tyrime nurodoma, kad 1920–2020 m. Alpių teritorijoje sniego vidutiniškai sumažėjo 34 proc., o labiausiai nukentėjo pietvakariniai šlaitai, todėl mokslininkai įspėja, kad klimato kaita smarkiai keičia aukščiausios ir plačiausios Europos kalnų grandinės veidą.
„Šviežio sniego kiekio tendencija Alpėse yra akivaizdžiai neigiama.Ypač didelis sniego sumažėjimas pastebimas po 1980 m. Ši data taip pat sutampa su tokiu pat ryškiu temperatūros kilimu“, – sako Michele Bozzoli, Eurac aplinkos meteorologas ir pagrindinis tyrimo autorius.
Duomenys apie sezoninį sniego ir kritulių kiekį buvo renkami iš 46 vietovių visose Alpėse nuo Prancūzijos iki Slovėnijos.
Naujausi duomenys gauti iš šiuolaikinių meteorologijos stočių, o istoriniai – iš specialiai paskirtų stebėtojų ranka rašytų užrašų, kuriuose jie fiksavo, kiek centimetrų sniego iškrito tam tikroje vietovėje.
Susiję straipsniai
Eurac, bendradarbiaudama su daugeliu meteorologijos tarnybų, aplinkosaugos agentūrų, savanorių grupių ir Trento universitetu, sukūrė išsamų 100 metų Alpių vaizdą.
Pastebėta, kad situacija įvairi: nuo 23 proc. mažiau sniego šiaurinėse Alpėse iki beveik 50 proc. mažiau pietvakariniuose šlaituose. „Labiausiai neigiamos tendencijos susijusios su vietovėmis, esančiomis žemiau nei 2 000 metrų aukštyje, pietiniuose regionuose, pavyzdžiui, Italijoje, Slovėnijoje ir dalyje Austrijos Alpių“, – sako Bozzoli.
Šiauriau esančiose Alpių vietovėse, tokiose kaip Šveicarija ir šiaurės Tirolis Italijoje, tyrėjai taip pat atkreipė dėmesį į pagrindinį aukščio vaidmenį.
Nepaisant žiemos sezono metu iškrentančių kritulių kiekio padidėjimo, žemesniame aukštyje, kylant temperatūrai dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, sniegas vis dažniau virsta lietumi.
Labiau į pietus esančiose vietovėse temperatūra pakilo tiek, kad net ir aukštesnėse vietose lietus dažnai pakeičia sniegą.
M.Bozzoli aiškina, kad tai bloga žinia dėl kelių priežasčių. „Sniegas yra labai svarbus vandens rezervuaras, jis pildo ledynus, kalnų upelius ir, kadangi pavasarį jis lėtai tirpsta, palaipsniui papildo vandens atsargas.“
Slidinėjimas ir turizmas taip pat yra labai svarbūs šių vietovių ekonomikai, o be sniego jie neįmanomi.
„Sniego mažėjimas turi įtakos ne tik žiemos sportui, bet ir visai veiklai ir procesams, kurie priklauso nuo vandens. Šio aspekto nebegalima ignoruoti planuojant vandentvarkos politiką.“
Parengta pagal „Euronews“ inf.