Nepaisant to, kad amerikietiškos SGD ir taip sudaro beveik pusę ES suskystintų gamtinių dujų importo, o energetikos ekspertai prognozuoja, kad gamtinių dujų paklausa ES struktūriškai mažės, dėl ko netgi gali kilti perteklinių infrastruktūros pajėgumų rizika, Europos Komisija svarsto galimybę iš JAV jų pirkti dar daugiau ir netgi remti investicijas į SGD projektus užsienyje, rašoma „Klimato reporterių“ pranešime.
Toks Europos atsakas į D. Trumpo energetinį šantažą ne tik kertasi su ES konkurencingumo bei klimato politika, bet ir potencialiai kelia pavojų ES energetiniam saugumui, ypatingai dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis.
Tai verčia kelti klausimą, ar nuolaidžiaudama D. Trumpui, ES neužlips ant to paties grėblio, asimetrinę energetinę priklausomybę nuo Rusijos keičiant nauja priklausomybe nuo JAV SGD.
Energijos išteklių diversifikavimas ir naujos geopolitinės aplinkybės
Vienas esminių ES Energetikos sąjungos strategijos elementų – energetinio saugumo užsitikrinimas – postuluoja, jog, siekiant saugaus ir įperkamo energijos tiekimo, būtina mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo, diversifikuojant energijos išteklius.
Iki šiol su šia užduotimi ES sekėsi tvarkytis pakankamai neblogai, juolab, kad dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje kilus neregėto masto energijos (išteklių) kainų krizei, diversifikuoti dujų tiekimo maršrutus teko itin operatyviai.
Energetinę priklausomybę nuo Rusijos ES teko skubiai mažinti, didžiąja dalimi smarkiai padidinus SGD importą. Šiuo metu didžiausios ES gamtinių dujų tiekėjos yra Norvegija ir JAV. Dujotiekiais gamtinės dujos į ES daugiausia importuojamos iš Norvegijos, Šiaurės Afrikos ir kitų šalių, – tai sudaro apie 60 proc. viso dujų importo, o kita dalis atkeliauja SGD pavidalu. Amerikietiškos suskystintos gamtinės dujos sudaro maždaug pusę viso ES SGD importo.
Rusiškų gamtinių dujų importas 2021 metais ES sudarė 45 proc., o pernai – jau tik 14 proc., tačiau nerimą kelia tai, kad šią priklausomybę gali pakeisti išaugsiantis amerikietiškų SGD importas, ypatingai, atsižvelgiant į D. Trumpo grasinimus spausti ES dėl SGD pirkimo mainais į tam tikras nuolaidas, o taip pat – į bendrą geopolitinę situaciją, transatlantinių santykių krizę ir pradėtą kvestionuoti JAV, kaip patikimos ES partnerės, statusą.
Bandymas atkurti „Nord Stream 2“
Klausimų dėl JAV, kaip patikimos transatlantinės partnerės, kyla vien jau dėl to, jog buvęs Rytų Vokietijos Stasi agentas ir artimas Vladimiro Putino draugas Matthias Warnigas su JAV investuotojų dalyvavimu siekia atgaivinti „Nord Stream 2“ dujotiekį. Kaip pažymi „Financial Times“, prieš keletą metų toks scenarijus būtų neįsivaizduojamas, tačiau šiuo metu jis aiškiai rodo D. Trumpo administracijos planus atkurti santykius su Rusija.
Nors „Nord Stream 2“ atkūrimo planas susidurtų su virtine kliūčių (JAV turėtų panaikinti sankcijas Rusijai, pastaroji turėtų atnaujinti gamtinių dujų tiekimą į Europą, o Vokietija – išduoti leidimą eksploatuoti po Rusijos invazijos į Ukrainą sustabdytą dujotiekį), jis rodo D. Trumpo administracijos posūkį link bendradarbiavimo su Rusija, kuris turės ilgalaikių pasekmių JAV, ES ir Ukrainos santykiams bei visai Europos saugumo architektūrai.
Anot „Financial Times“, bandydamas sudaryti susitarimą, kuris sujungtų taikos Ukrainoje derybas su ekonominiu JAV ir Rusijos bendradarbiavimu, M. Warnigas su D. Trumpo komanda susisiekė per JAV kompanijas, o vienas amerikiečių vadovaujamas konsorciumas jau parengė preliminarų planą investicijoms į „Nord Stream 2“ po sankcijų Rusijai panaikinimo.
Šiame kontekste Europos Komisija antrą kartą nenumatytam laikui atidėjo ES energetinės priklausomybės nuo Rusijos atsisakymo plano paskelbimą.
Gamtinių dujų poreikis mažėja
Nepaisant to, kad JAV jau šiuo metu yra didžiausia pasaulyje SGD eksportuotoja, įgyvendindamas vadinamąją JAV energetinio dominavimo strategiją, SGD eksportą D. Trumpas siekia padvigubinti. Dar pernai jis pagrasino, jog, siekdama išvengti JAV tarifų, ES turės padidinti JAV iškastinio kuro importą.
Siekdami išvengti prekybos karo, ES pareigūnai vasario viduryje jau lankėsi JAV, o kiek anksčiau Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen iškėlė nedviprasmišką klausimą, kodėl gi rusiškų dujų „nepakeitus amerikietiškomis SGD, kurios mums yra pigesnės ir mažina energijos kainas?“.
Vis dėlto, pasidavimas D. Trumpo energetiniam šantažui dar labiau sustiprintų Europos energetinę priklausomybę nuo JAV, kas ne tik yra sunkiai suderinama su ES energetinio saugumo ir atsparumo prioritetais, bet ir tiesiogiai kertasi su ES klimato politika, dėl kurios apskritai mažėja iškastinio kuro poreikis. Gamtinių dujų suvartojimą 2021–24 metais ES šalys sumažino 20 proc., o jų poreikis Europoje šiuo metu apskritai yra žemiausias per 11 metų. SGD importas į ES pernai sumažėjo 16 proc., lyginant su 2023 metais.
Prieštarauja tiek ekonominei logikai, tiek aplinkosaugos normoms
Nepaisant SGD paklausos mažėjimo tendencijų bei prognozių, kad numatomas gamtinių dujų tiekimas paklausą turėtų viršyti 2027–35 metais (o nuo 2049 metų valstybės narės apskritai teisiškai nebegalės pirkti gamtinių dujų pagal sutartis), neseniai pristatytame Įperkamos energijos veiksmų plane, kaip pažymi portalas „Politico“, greičiausiai siekiant įtikti D. Trumpui, siūloma investuoti į SGD projektus užsienyje.
Tai prieštarauja ekonominei logikai, kadangi, remiantis dabartiniais planais ir paklausos tendencijomis, iki 2030 metų bendri ES SGD infrastruktūriniai pajėgumai (terminalai) bus išnaudojami tik apie 30 proc. Be to, ilguoju laikotarpiu ES tiesiog neapsimokės smarkiai didinti SGD importo dėl mažėjančios gamtinių dujų paklausos, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad iki amžiaus vidurio ES siekia klimato neutralumo.
SGD importas iš JAV taip pat gali susidurti su iššūkiais, kylančiais dėl ES aplinkosauginių normų. 2027 metais ES įsigalios taisyklės, pagal kurias valstybės narės pradės taikyti baudas kompanijoms, importuojančioms naujų metano emisijų standartų neatitinkantį kurą, dėl ko šių standartų nesilaikančioms amerikiečių kompanijoms būtų taikomi papildomi mokesčiai.
Neseniai Europos Komisijos atstovė spaudai Anna-Kaisa Itkonen portalui „Politico“ teigė, jog šioms taisyklėms jokios išimtys neplanuojamos, tačiau JAV iškastinio kuro kompanijos spaudžia ES jas peržiūrėti – pastaruoju metu dėl to vyksta intensyvios derybos.
Konkurencingumo strategija nebetektų prasmės
Šiuo metu ES išgyvena ne tik transatlantinių santykių, bet ir konkurencingumo krizę, kurią dar labiau paaštrino D. Trumpo konfrontacinė politika, taigi, strateginės autonomijos ir energetinio saugumo stiprinimas bus lemiami ne tik Europos pramonės, bet ir pačios ES ateičiai. Šiame kontekste vasario pabaigoje pristatytas strateginės svarbos ES Švarios pramonės susitarimas koncentruojasi į dvi pagrindines sritis – iššūkių, kylančių daug energijos suvartojančioms strateginėms ES pramonės šakoms, valdymą ir švarių technologijų plėtrą.
Energijos (išteklių) kainos išlieka svarbiu ES konkurencingumo stabdžiu, taigi, ekonomikos dekarbonizavimo klausimas toli gražu neapsiriboja tik klimato politika ir aplinkosauga. Perėjimas prie švarios pramonės, visų pirma, remiasi dekarbonizuota energetikos sistema, kuri radikaliai sumažintų Europos priklausomybę nuo iškastinio kuro importo.
Taigi, pasidavimas D. Trumpo energetiniam šantažui iš esmės prieštarautų globaliai ES konkurencingumo strategijai. Tokiu atveju, lėšos, kurios galėtų būti skiriamos vietinės pramonės skatinimui, energetinio atsparumo didinimui, technologinio atotrūkio nuo JAV ir Kinijos bei energijos kainų mažinimui, kaip ir Rusijos atveju, ir vėl tiesiog iškeliautų svetur. Todėl, prieš pradėdami pataikauti D. Trumpo spaudimui, ES lyderiai turėtų susimąstyti, ar jie siekia atstovauti Europos, ar „America first“ interesams.
Parengta pagal užsienio spaudą.