Nenuostabu, nes jis buvo pirmasis popiežius, pasirinkęs šventojo Pranciškaus Asyžiečio – gyvūnų ir ekologijos globėjo – vardą.
Per 12 metų, kai jis buvo Katalikų Bažnyčios vadovas, Pranciškus nuolat kėlė žmogaus sukelto globalaus atšilimo problemą, taip pat skatino žmones, įskaitant pasaulio lyderius, imtis veiksmų.
Palaipsniui Pranciškaus žinutės tapo vis skubesnės. Tyrėjai teigė, kad jo kalbos apie klimato kaitą padidino jo kaip klimato šalininko žinomumą.
Nors, atrodo, popiežiaus kalbos daugeliu atvejų nesugebėjo pakeisti žmonių nuomonės apie klimato kaitą, vis dėlto, remėjai sako, kad jis sujungė mokslą, moralę ir tikėjimą.
Jis kritikavo išsivysčiusias šalis, tokias kaip Jungtinės Valstijos ir Kinija, kurios prisidėjo prie didžiausios planetos taršos.
Taip pat Pranciškus ypač kritiškai vertino turtingesnį visuomenės sluoksnį, kuris pasižymėjo maisto švaistymo įpročiais.
Be to,Pranciškus teigė, kad skurdžios šalys, kurios mažiausiai prisidėjo prie klimato taršos, turėtų gauti pagalbą iš išsivysčiusių šalių, t. y. „siekiant paremti tvarios plėtros politiką ir programas“.