Tikrai ne kasdien Kalėdų Senelis turi informuoti apie saulės smūgio pavojų kalėdiniame kaimelyje už Šiaurės poliarinio rato, tačiau ši vasara šiaurės Suomijoje tikrai neįprasta.
Suomijos meteorologijos institutas penktadienį pranešė, kad 14 dienų iš eilės bent kurioje nors Suomijos vietoje buvo užfiksuota 30 laipsnių temperatūra – tai pirmas kartas nuo pat 1961 m., kai pradėti registruoti duomenys.
Kalėdų Senelis liks viduje, turistų lankomoje vietoje Rovaniemi mieste – jo ryškiai raudonas kostiumas, apsiūtas kailiu, yra labai šiltas.
„Aš einu maudytis į miško ežerą tik po 18 val., kai oras pradeda vėsti“, – BBC sakė Kalėdų senelis.
Nors Kalėdų Senelio dirbtuvės prie karščių optimistiškai prisitaiko, neįprastai šiltos temperatūros Arktyje yra rimta problema – ir mokslininkai kaltina klimato kaitą.
Po neįprastai šalto ir lietingo pavasario bei vasaros pradžios visa Suomija, įskaitant tolimąją Laplandijos šiaurę, esančią 500 km virš Šiaurės poliarinio rato, staiga pateko į ilgalaikį karščio periodą. Rovaniemyje karščio banga tęsiasi jau 15 dienų.
Suomijoje karščio banga apibrėžiama kaip ne trumpesnis kaip trijų dienų laikotarpis, kai dienos maksimali temperatūra viršija 25 laipsnius.
Suomijos meteorologijos instituto meteorologas Jaakko Savela paaiškino, kad Laplandijoje, kur temperatūra virš 30 laipsnių pakyla labai retai, tokios karščio bangos kaip dabartinė yra tikra išimtis.
„Paskutinį kartą Suomijos Laplandijoje tokia ilga karščio banga buvo 1972 m., – sako J.Savela. Tačiau net ir tada ji truko tik 12–14 dienų, priklausomai nuo tikslios vietos. Dabar šis rekordas buvo pagerintas.“
Ne tik Rovaniemi patyrė karščio bangą. Kelios kitos meteorologinės stotys visoje Laplandijoje užregistravo ilgiausias karščio bangas per visą stebėjimo istoriją.
Aukščiausia karščio bangos temperatūra, 31,7 laipsnio, buvo užregistruota dviejose vietovėse, Ylitornio ir Sodankylä, šios savaitės pradžioje. Tai apie 10 laipsnių virš Laplandijos sezoninio vidurkio. Penktadienį pietryčiuose, Koitsanlahti, buvo užregistruota 30,3 laipsnio temperatūra.
Karščio banga sukėlė naują susirūpinimą dėl klimato kaitos spartėjimo Arktyje, kuri šyla keturis–penkis kartus greičiau nei likusi Žemės dalis.
J.Savela pažymi, kad nors šią konkrečią ilgą karščio bangą tiesiogiai sukėlė ne klimato kaita, tačiau, jo teigimu, „klimato kaita turėjo įtakos: be jos temperatūra pastarąsias dvi savaites būtų buvusi žemesnė“.
Profesorius Jeffas Welleris, Arkties tyrimų katedros vedėjas Oulu universitete, sutinka su šia nuomone. Karščio bangos ir ekstremalūs oro reiškiniai vasarą ir žiemą tapo tokie dažni, kad juos galėjo sukelti tik esminiai klimato sistemos pokyčiai.
„Visame pasaulyje kasdien klimato kaita pasireiškia ekstremaliu karščiu ir ekstremaliais krituliais – sako profesorius J.Welleris. Klimato kaitos pėdsakai yra visur aplink mus.“
Ekstremalus karštis taip pat daro įtaką Laplandijos garsiesiems elniams. Visame pasaulyje žinomi kaip Kalėdų Senelio rogių traukėjai, elniai čia laisvai klajoja po miškus ir kalvas. Tačiau, kadangi juos persekioja karštu oru besimėgaujantys uodai, elniai dabar bėga į kelius ir kaimus, ieškodami atgaivos.