Klimato kaita, kylanti temperatūra, kasmetinės sausros ir išsekęs upių vanduo smarkiai paveikė Iraką ir jo 46 mln. gyventojų.
Valdžia taip pat kaltina Irako kaimynėse Irane ir Turkijoje aukštupiuose pastatytas užtvankas dėl nusekusio vandens kadaise srauniose Tigro ir Eufrato upėse, tūkstantmečius drėkinusiose Iraką.
Viename kaime netoli Hilos miesto daugiau nei 300 įniršusių protestuotojų ragino vyriausybę imtis veiksmų ir išspręsti ilgalaikę vandens problemą, prieš dieną panašų protestą išsklaidė policija.
Kaimo gyventojai skundėsi, kad jau 35 dienas neturi vandens, jo trūksta jau daugelį metų. Vienas protestuotojas sakė, jog vanduo yra pamatinė teisė ir nieko daugiau žmonės nenori.
Irako vandens išteklių ministerija pareiškė, kad „šie metai yra vieni sausiausių nuo 1933-ųjų“, ir pridūrė, kad Irakas šiuo metu turi tik aštuonis procentus savo vandens atsargų. Ministerija perspėjo, kad vandens išteklių mažėjimas ir „bendradarbiavimo stoka su aukštupio šalimis dar labiau pablogins krizę ir kels grėsmę šalies vandens saugumui“.
Ministerijos atstovas Khaledas Shamalas gegužę teigė, kad po sauso lietaus sezono Irako vandens atsargos yra mažiausios per 80 metų.
Pietinės Divanijos provincijos, kur keli kaimai daugelį metų kenčia nuo vandens trūkumo, gyventojai neseniai protestavo, ragindami vyriausybę spręsti trūkumo problemą, darančią įtaką tiek geriamojo vandens tiekimui, tiek žemės ūkiui.
Vandens trūkumas privertė daugelį Irako ūkininkų apleisti savo žemes, o valdžia drastiškai apribojo ūkininkavimo veiklą, kad išsaugotų geriamojo vandens atsargas.