Jeruzalės tvenkinio vandens lygis krinta, dugnas ir paviršius užteršti šiukšlėmis, vandens paviršių apželia makrofitai.
Nuo 2004 metų Jeruzalės bendruomenė nuolat kreipiasi į valdžios institucijas dėl tvenkinio išvalymo. Daug kartų pateikė raštus su aiškiai išdėstyta ekologine situacija ir jos sprendimo pasiūlymais. Jokio atsako.
Girdėjo vien pažadus
Daugiau nei per dešimtmetį buvo parengta ne viena tvenkinio ir šalia esančio parko tvarkymo vizija. Tam išleista dešimtys tūkstančių eurų.
Paskutinis projektas parengtas dar 2013 m., jo rengimas kainavo apie 25 tūkst. eurų.
Projektą planuota įgyvendinti su ES parama (apie 1 mln. eurų). 2013 m. poveikio aplinkai vertinimo metu atlikti hidrocheminiai ir dumblo tyrimai: 24 dumblo ėminiuose aptikta naftos produktų, 12 – didesnė sunkiųjų metalų koncentracija.
Net 6 bandiniuose naftos produktų kiekis viršijo ribines vertes 3–5 kartus. Vandens sluoksnis virš dumblo siekia vos 30 cm. Tvenkinys sparčiai dumblėja.
Konstatuota, kad tvenkinys netinkamas nei ekologiniu, nei rekreaciniu požiūriu. Jei jis nebus tvarkomas, virs pelke – daugės mašalų, sklis smarvė, vyks puvimo procesai.
Tačiau projektui nebuvo skirta ES lėšų, o Vilniaus miesto savivaldybė viena projekto įgyvendinti nepajėgė.
2017 metais tuometinis meras Remigijus Šimašius pažadėjo, kad tvenkinys bus išvalytas. Tą patį žadėjo ir Verkių vienmandatėje apylinkėje į Seimą 2017 metais kandidatavęs konservatorius Dainius Kreivys. Tačiau reikalai iš vietos nepajudėjo.
Vandens lygis krinta
Lemtingą poveikį tvenkinio vandens lygio kritimui padarė 2018 m. sugadinta tvenkinio pralaida per Jeruzalės gatvę – vietoj buvusios gelžbetoninės plokštės atsirado grotelės.
Vėl buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl pralaidos atstatymo ir tvenkinio ekosistemai nebūdingų augalų – nendrių ir ir kitų pelkinių rūšių – šalinimo. Konkrečių veiksmų nesulaukta.
Jeruzalės bendruomenė ieškojo įvairių tvenkinio gelbėjimo būdų. Kreipėsi dėl neaukštos tvorelės palei kelią, kuri apsaugotų tvenkinį nuo autotransporto teršalų, – gavo kiaurą turėklą, skirtą pėsčiųjų saugumui.
Prašė apželdinti skardį ties Jeruzalės gatve, kad augalų šaknys filtruotų teršalus, – buvo iškirsti medžiai ir krūmai.
Šiuo metu pradėta tvarkyti tvenkinio aplinka, tačiau į projektą tvenkinio valymas neįtrauktas. Tvenkinys ir toliau senka. Be kita ko, aplinkos tvarkymo darbai tiesiogiai žaloja vandens telkinį – užversti tvenkinį maitinantys šaltiniai.
Prieš projekto pradžią bendruomenei buvo pažadėta, kad šaltiniai bus apsaugoti. Kol kas pažadas neįvykdytas.
Vadina natūraliu gamtos ciklu
Biologai ir ekologai tikina, kad dumblėjantis Jeruzalės tvenkinys – natūralus gamtos ciklas.
„Net ir išvalius dumblą, nuolat šienaujant pakrantes ir išvežus žaliąją masę poveikis būtų laikinas – po kurio laiko viskas atsinaujintų. O tokie darbai kainuotų milijonus“, – sakė Gamtos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas, ichtiologas Vytautas Rakauskas, kuris prieš kelerius metus atliko Jeruzalės tvenkinio ichtiologinius ir makrofitų tyrimus.
Biologo teigimu, uždumblėjęs, natūraliai apaugęs tvenkinys nėra mažiau vertingas nei skaidrus, smėlio paplūdimiu apsuptas ežeras.
„Kiekviena ekosistema turi savo specifinę gyvūnų ir augalų įvairovę, o vertingiausios tos, kurioms leidžiama vystytis natūraliai“, – teigė mokslininkas.
Vertinga paukščių buveinė
Anot biologų, Jeruzalės tvenkinys būtų tinkama buveinė mažiesiems kragams – paukščiams, kurie veisiasi sekliose, vandens augalais gausiai apaugusiose vietose.
Skirtingai nei ausuotieji kragai, gyvenantys didesniuose ir atviresniuose ežeruose (pavyzdžiui, Žaliuosiuose ežeruose), mažieji kragai puikiai jaučiasi tokiose užžėlusiose vietose kaip Jeruzalės tvenkinys.
Čia taip pat galima aptikti ilgauodegių zylių, upinių žiogelių, brastinių tilvikų, nendrinių startų ir kitų paukščių, kuriems šlapynės – natūralus prieglobstis.
Vietos gyventojai pastebi, kad kasmet čia peri gulbės, o netoliese įsikūrę bebrai.
Įrengs pasivaikščiojimo takus
Šiuo metu Jeruzalės parkas tvarkomas – įrengiami įvairių tipų takai, jautresnėse vietose, siekiant apsaugoti medžių šaknis, bei pelkėtose vietose takai įrengiami ant metalinių polių.
Taip pat bus įrengtos terasos prieiti prie vandens ir rekreacijai. Iš viso parke suplanuota nutiesti apie 3,5 km pėsčiųjų trasų. Numatyta infrastruktūra ir žmonėms su negalia – nuovažos, laiptai, žaidimo ir sporto aikštelės įvairaus amžiaus lankytojams.
„Vandens telkiniai mieste yra įvairūs ir atlieka skirtingas funkcijas. Jeruzalės tvenkinys ir jo aplinka palikta gamtiška – tai erdvė ramiam atokvėpiui gamtoje. Įrengus informacinius stendus gyventojai geriau supras ir įvertins šios vietos ekologinę svarbą“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės Miesto aplinkos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.
Siekiant pagerinti tvenkinio būklę jame bus įrengtas fontanėlis. Judantis vanduo prisotins tvenkinį deguonies ir sulėtins dumblėjimo procesus.
Taip pat tvarkomos upelio pralaidos po Jeruzalės gatve ir Geležinio Vilko gatvėmis.
Parko tvarkymo darbus planuojama užbaigti iki 2026 metų gegužės.
Maudynėms netinka
Pasak G.Runovičiaus, Jeruzalės tvenkinys nėra pritaikytas maudynėms ir to daryti nerekomenduojama dėl saugumo.
Remiantis 2024 m. Vilniaus miesto savivaldybės monitoringo duomenimis, Jeruzalės tvenkinyje nitratų koncentracija leistiną ribą viršija 1,3 karto.