Ekspertai ataskaitoje, be to, prognozuoja, kad dėl kylančių globalių temperatūrų daugės karščio bangų nulemtų mirties atvejų, kai kuriose teritorijose ilgės sausros periodų ir dažnės potvynių. Pokyčių mastas taip pat priklausys nuo to, kiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų toliau bus išmetama į atmosferą.
284 puslapių ataskaitoje pateikiamos ir detalios prognozės apie karščio bangas, kurios jau dabar yra daugiausiai gyvybių nusinešanti gamtos katastrofa šalyje. Jei temperatūra didėtų trimis laipsniais, milijoniniame Sidnėjuje karščio sąlygotų mirčių skaičius augtų daugiau kaip keturis kartus.
Kad to būtų išvengta, ekspertai ataskaitoje, be kita ko, rekomenduoja įrengti vadinamąsias vėsinimo zonas arba padidinti gelbėjimo ir sveikatos priežiūros personalo skaičių karštais metų laikais.
Ataskaita taip pat įspėja apie elektros tiekimo problemas bei žalą infrastruktūrai dėl vadinamųjų megagaisrų, audrų ir stipraus vėjo. Smarkiai bus paveikta ir gamta, nes temperatūrai padidėjus trimis laipsniais greičiausiai pasikeistų apie pusė vietinių augalų rūšių. Australijos žemės ūkio, gyvulininkystės ir žuvininkystės sektoriai taip pat patirtų nuostolių.
„Australija jau šiandien jaučia klimato kaitos padarinius. Tačiau yra aišku, kad kiekvienas sušilimo laipsnis, kuriam šiandien užkertame kelią, padės būsimoms kartoms išvengti blogiausių padarinių ateityje“, – pažymėjo klimato ministras Chrisas Biwenas.
Pasaulio bendruomenė nori apriboti klimato šilimą iki 1,5 laipsnio, lyginant su ikiindustriniu lygiu, tačiau yra toli nuo šio tikslo. Pasak Jungtinių Tautų (JT), pasaulis su savo dabartiniais klimato apsaugos planais veikiau artėja prie 3 laipsnių šilimo. Kuo labiau šyla, tuo labiau stiprėja ekstremalūs orų reiškiniai.
