Pirėnų pusiasalyje visą rugpjūtį vyravo neįprastai aukšta temperatūra, daugelyje vietovių termometrų stulpeliai pakildavo virš 40 laipsnių Celsijaus žymos.
Dėl nesiliaujančio karščio daugiausia šiaurės Portugalijoje ir vakarų bei šiaurės vakarų Ispanijoje kilo miškų gaisrai, kurie kiekvienoje šalyje nusinešė po keturias žmonių gyvybes, privertė evakuotis tūkstančius žmonių ir nuniokojo didžiulius žemės plotus.
Europos miškų gaisrų informacijos sistemos duomenimis, Ispanijoje šiemet išdegė daugiau nei 380 000 hektarų žemės – tai yra rekordinis skaičius, beveik penkis kartus viršijantis metinį vidurkį.
Portugalija prarado daugiau nei 280 000 hektarų – beveik tris kartus didesnį plotą nei paprastai išdega per metus.
Dėl klimato kaitos, kurią daugiausia lemia iškastinio kuro deginimas, gaisrų tikimybė padidėjo apie 40 kartų, o intensyvumas – 30 proc., teigiama Europos mokslininkų atlikto tyrimo ataskaitoje, kurią paskelbė leidinys „World Weather Attribution“.
„Jei nebūtų žmogaus sukelto atšilimo, panašių gaisrų būtų galima tikėtis rečiau nei kartą per 500 metų, o ne kartą per 15 metų, kaip dabar“, – paaiškino sakė Londono imperatoriškojo koledžo tyrėjas Theo Keepingas.
Tokiais karštais laikotarpiais greitai išdžiūva augmenija ir gali kilti intensyvių gaisrų, kurie „gali sukelti savo vėją, dėl kurio liepsnos gali būti ilgesnės, sproginėti, nuo skraidančių žarijų netoliese kilti dešimtys naujų gaisrų“, – pridūrė jis.
Nacionalinės meteorologijos agentūros AEMET duomenimis, rugpjūtį Ispanijoje 16 dienų trukusi karščio banga buvo „intensyviausia per visą istoriją“, o vidutinė temperatūra buvo 4,6 laipsnių Celsijaus aukštesnė tą, kuri buvo fiksuojama pirmiau.
Carloso III sveikatos instituto paskelbtais duomenimis, Ispanijoje dėl rugpjūtį tvyrojusių karščių mirė daugiau nei 1 100 žmonių.
Nuo 1975 m., kai pradėjo registruoti tokius duomenis, AEMET Ispanijoje yra užfiksavusi 77 karščio bangas, šešių iš jų metu temperatūra buvo 4 laipsniais Celsijaus ar daugiau aukštesnė už vidutinę temperatūrą. Penkios iš jų užfiksuotos po 2019 m.
Prie klimato kaitos poveikio prisidėjo kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimas, nes dideli žemės plotai tapo mažiau prižiūrimi, sakė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio klimato centro patarėja Maja Vahlberg.
„Nykstant tradicinei žemdirbystei ir ganymui, nyksta ir natūrali augmenijos kontrolė. Todėl žemė, kurioje anksčiau buvo gyvenama ir dirbama, tapo labiau degi“, – pridūrė ji.