Ji jungia Atlanto, Ramųjį ir Indijos vandenynus ir yra labai svarbi pasauliniam šilumos pernešimui, anglies ciklui ir maistinių medžiagų mainams tarp vandenynų. Vandenynų srovės daro įtaką tiek regioniniam, tiek pasauliniam klimatui bei biologinei įvairovei.
Nors ši srovė yra labai svarbi pasauliniam šilumos pernešimui, iki šiol nebuvo aišku, kaip ji keitėsi bėgant metams.
Norėdami tai išsiaiškinti, Bonos universiteto mokslininkai ištyrė nuosėdų mėginius, surinktus mokslinių tyrimų laivu Skotijos jūroje, netoli Antarktidos.
Kai kurie mėginiai buvo paimti net iš 3000–4000 metrų gylio, skelbia Bonos universitetas. Tai leido nustatyti, kaip Vakarų Vėjų srovė pasikeitė greičiu ir padėtimi per pastaruosius 160 000 metų.
Tyrimo rezultatus tarptautinė 36 mokslininkų iš viso pasaulio komanda aprašė straipsnyje, kuris publikuotas žurnale „Nature Communications“.
„Srovės greitis maždaug prieš 130 000 metų buvo daugiau nei tris kartus didesnis nei per pastaruosius tūkstantmečius, sudarančius dabartinį šiltą periodą“, – aiškina tyrime dalyvavęs Bonos universiteto mokslininkas dr. Michael Weber.
Nors šio sulėtėjimo priežastis lieka neaiški, mokslininkai teigia, kad didžiąją dalį pokyčių galima priskirti skirtingam spinduliavimui, atsirandančiam dėl Žemės orbitos aplink Saulę pokyčių.
Žemė skrieja aplink Saulę elipsės formos orbita, kuri kartojasi kas 100 000 metų. Tuo pačiu metu Žemės ašis keičia pasvirimą ir sukimąsi kas 21 000 metų.
Tai sukuria saulės spinduliuotės intensyvumo modelį, kuris turi didelę įtaką vėjų greičiui ir, atitinkamai, vėjo varomų srovių, pvz., Vakarų Vėjų srovei, greičiui.
Tai galėtų paaiškinti, kodėl prieš 130 000 metų srovė judėjo daug greičiau, nors klimatas buvo beveik toks pat kaip šiandien.
Remdamiesi ir kitais duomenimis, mokslininkai padarė išvadą, kad yra įrodymų, jog paskutinio tarpledyninio laikotarpio metu Vakarų Vėjų srovė ne tik buvo greitesnė, bet ir pasislinko link ašigalio mažiausiai penkiais platumos laipsniais (maždaug 600 kilometrų).
„Dėl to šiltesni vandenys priartėjo prie Antarkties ledo skydų, o tai galėjo prisidėti prie to, kad paskutiniojo tarpledyninio laikotarpio jūros lygis buvo 6–9 metrais aukštesnis“, – aiškina M.Weberis.
Atsižvelgdami į dabartinę orbitinių veiksnių konfigūraciją, mokslininkai mano, kad natūrali klimato sistema per ateinančius šimtmečius ar tūkstantmečius turėtų perkelti Vakarų Vėjų srovę į Šiaurę, neutralizuodama prognozuojamą klimato kaitos sukeltą poslinkį į pietus, rašo „Phys.org“.
Tyrimai taip pat parodė, kad žmogaus veikla dar labiau lėtina Vakarų Vėjų srovę, skelbia „Daily mail“.
Naudodami greičiausią Australijos superkompiuterį, Melburno universiteto mokslininkai neseniai atliko modeliavimą, kaip galingiausia pasaulio srovė reaguos į klimato atšilimą.
Jie nustatė, kasd žmogaus sukeltos klimato kaitos pasekmės gali sulėtinti Vakarų Vėjų srovės greitį dar 20 proc. iki 2050 m.
Anksčiau mokslininkai manė, kad srovė iš tiesų pagreitės, kai planeta atšils, nes šiltesnis oras sukuria greitesnius vėjus, o šiltas vanduo yra mažiau tankus. Visgi modeliavimai parodė, kad klimato kaitos poveikis Antarkties ledo šelfams reiškia, kad klimato kaita iš tiesų lėtina Vakarų Vėjų srovę.
Tirpstant ledui, į vandenynus patenka didžiuliai šalto gėlo vandens kiekiai, kurie užpildo giliuosius vandenynus ir neutralizuoja vandenynų atšilimo poveikį, dėl to srovė sulėtėja.
Jei ši srovė sulėtės dar labiau, tai gali turėti dramatiškų ir pražūtingų padarinių pasaulio klimatui.
Vakarų Vėjų srovė padeda pernešti maistines medžiagas aplink Antarktidą, kurios maitina žuvų populiacijas, nuo kurių priklauso pasaulio žuvininkystė.
Srovė taip pat veikia kaip barjeras, neleidžiantis šiltam vandeniui ir invazinėms rūšims patekti į Antarktidą.
Jei šis barjeras susilpnės, daugiau šilto vandens pasieks Antarkties jūros ledą, dar labiau pagreitindamas ledo tirpimą ir sustiprindamas sulėtėjimo efektą.
Tai galėtų sukelti plačiai paplitusį pasaulio klimato modelių sutrikimą ir sumažinti vandenynų gebėjimą reguliuoti pasaulio temperatūrą.
Melburno universiteto docentas dr. Bishakhdatta Gayen, įvertinęs tyrimą, pareiškė: „Jei šis dabartinis „variklis“ sugestų, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, įskaitant didesnį klimato kintamumą, didesnius ekstremalius reiškinius tam tikruose regionuose ir spartesnį visuotinį atšilimą dėl sumažėjusio vandenynų gebėjimo veikti kaip anglies dioksido „kempinė.“