Iškastinio kuro deginimas ir dėl to kylanti temperatūra jau dabar sukelia stipresnes karščio bangas, potvynius, sausras ir miškų gaisrus. Tačiau artimiausioje ateityje numatomi dar didesni padariniai.
Klimato kaita gali išbalansuoti Žemės svarbiausias sistemas – nuo Amazonės atogrąžų miškų iki poliarinių ledo sluoksnių – taip, kad jos žlugtų, sukeldamos katastrofiškas pasekmes visai planetai.
„Mes sparčiai artėjame prie daugybės Žemės sistemos lūžio taškų, kurie gali pakeisti mūsų pasaulį ir turėti pražūtingų pasekmių žmonėms ir gamtai“, – sakė Timas Lentonas, Ekseterio universiteto Pasaulinių sistemų instituto profesorius ir sekmadienį paskelbtos ataskaitos autorius.
Remiantis ataskaita, pirmieji nukentėjo šiltųjų vandenų koralai.
Nuo 2023 m., vandenynų temperatūrai pasiekus rekordines aukštumas, pasaulio rifai patyrė didžiausią masinį blukimą per visą istoriją – tai paveikė daugiau nei 80 proc. pasaulio rifų. Spalvų ir gyvybės kupiną povandeninį pasaulį keičia išblukęs, jūros dumblių dominuojamas kraštovaizdis.
„Dabar mes koralų rifus pastūmėjome už ribų, su kuriomis jie nebegali susitvarkyti“, – sakė Mike Barrett, Jungtinės Karalystės Pasaulinio gamtos fondo vyriausiasis mokslinis patarėjas ir ataskaitos bendraautorius. Autoriai rašo, kad, jei nebus sustabdytas visuotinis atšilimas, „mums žinomi dideli rifai bus prarasti“.
Nors kai kuriems atrodo, kad tai mūsų nepaveiks, mokslininkai skelbia, kad blukimas turės toli siekiančias pasekmes. Koralų rifai yra svarbi jūrų gyvūnų buveinė, gyvybiškai svarbi maisto ištekliams, prisidedanti prie pasaulinės ekonomikos trilijonais dolerių ir apsauganti pakrančių zonas nuo audrų.
Jei temperatūra toliau kils, padėtis dar labiau pablogės. Remiantis ataskaita, planeta yra ant kelių kritinių taškų slenksčio, nes beveik neabejotina, kad bus viršytas visuotinai sutartas tikslas apriboti atšilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus virš priešindustrinio lygio.
Vienas iš labiausiai nerimą keliančių pokyčių yra galimas Atlanto srovių sistemos žlugimas. Tai turėtų katastrofiškų pasekmių visam pasauliui: kai kurios pasaulio dalys atšaltų, kitos – įkaistų, sutriktų musonų sezonai ir pakiltų jūros lygis.
„Dabar kyla pavojus, kad žlugimas gali įvykti per šių dienų žmonių, gimusių ir gyvenančių šioje planetoje, gyvenimo laikotarpį“, – sakė M.Barrett.
Pasaulis nėra pasirengęs šių lūžio taškų peržengimo pasekmėms, sakė Manjana Milkoreit, Oslo universiteto Sociologijos ir žmogaus geografijos katedros tyrėja ir ataskaitos autorė.
Dabartinė politika ir tarptautiniai susitarimai yra „skirti laipsniškiems pokyčiams, o ne tokiems staigiems, negrįžtamiems ir tarpusavyje susijusiems pokyčiams“, – sakė ji. Tai, kaip vyriausybės reaguos dabar, gali formuoti Žemės sistemą labai ilgam laikui.
Ataskaitoje raginama imtis veiksmų, įskaitant greitą planetos šilimą sukeliančios taršos mažinimą ir anglies dioksido šalinimo iš atmosferos didinimą.
Nors jau akivaizdu, kad pasaulis viršys 1,5 laipsnio ribą, teigė T.Lentonas, tačiau svarbiausia bus kuo labiau sumažinti tolesnį šilimą virš šio lygio ir kuo greičiau sumažinti temperatūrą.
Nepaisant nerimą keliančių išvadų, ataskaitoje taip pat pateikta keletas teigiamų naujienų. Tarp jų – saulės energijos ir elektrinių transporto priemonių, taip pat baterijų ir šilumos siurblių gamybos pagreitis.
Ataskaitoje konstatuojama, kad pakeistos teršiančios technologijos greičiausiai nebus grąžintos, nes ekologiškesnės alternatyvos yra pigesnės ir geresnės.
Ataskaita paskelbta likus vos mėnesiui iki vyriausybių susitikimo Brazilijoje, kur vyks kasmetinė Jungtinių Tautų klimato konferencija COP30. Šie metai yra ypač svarbūs, nes šalys turi nustatyti savo tikslus, kaip per ateinantį dešimtmetį sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį.
„Ši niūri situacija turi būti signalas, kad jei dabar nesiimsime ryžtingų veiksmų, prarasime Amazonės atogrąžų miškus, ledo sluoksnius ir gyvybiškai svarbias vandenynų sroves“, – sakė M.Barrettas. „Tokiu atveju visai žmonijai grėstų tikrai katastrofiškos pasekmės.“