Keičiantis klimatui Albanijos ūkininkai ima auginti egzotinius vaisius Europos rinkai – pasifloras, gvajavas, drakono vaisius, raguotuosius melionus.

Nedidelis ilgamečio agronomo Iraklio Škozos ūkis centrinėje Albanijos dalyje – tarsi rojaus sodas po saule prie Adrijos jūros. Oro temperatūrai kasmet vis kylant 75 metų vyras sumanė paįvairinti savo veiklą dar 2019 m.

Iš pradžių jis parsivežė sėklų iš Afrikos bei Amerikos ir pasėjo jas 2 hektarų sklype. Paaiškėjo, kad visi augalai puikiai prisitaikė prie šilto vietos klimato.

Pajūryje esančiame Divjakės regione driekiasi daug hektarų dirbamos žemės. Kadaise šiame regione būdavo sukaupiami didžiausi Albanijos grūdų aruodai, o šiandien čia auginamos daržovės ir arbūzai.

[[ge:lrytas:lrytas:39592626]]

Bėgant laikui ūkiai susidūrė su sunkumais dėl vis kylančios oro temperatūros ir didėjančio darbuotojų trūkumo – 2,7 mln. gyventojų turinčioje Balkanų šalyje per dešimtmetį jų sumažėjo 400 tūkst.

„Egzotiniams vaisiams reikia mažiau vandens ir priežiūros, todėl gamybos sąnaudos yra mažesnės“, – sakė I.Škoza.

Albanijai būdingas Viduržemio jūros klimatas, išsiskiriantis karštomis, sausomis vasaromis ir švelniomis žiemomis, pasikeitė dėl visuotinio atšilimo procesų.

2022 m. atlikus tyrimą nustatyta, kad iki šimtmečio pabaigos vidutinė temperatūra Vakarų Balkanuose pakils nuo 3,5 iki 8,8 laipsnio.

[[ge:lrytas:lrytas:39201997]][[ge:lrytas:lrytas:39592626]][[ge:lrytas:lrytas:39243461]]

Tačiau klimato kaita nebūtinai bus pražūtinga, pasak I.Škozos, jei žmonės prisitaikys ir pasinaudos jos pranašumais. Jis tvirtina, kad Albanijos ūkininkams reikėtų pasinaudoti palankaus klimato galimybėmis ir auginti daug egzotinių vaisių: „Šie vaisiai labai paklausūs Europos rinkoje, bet jie atkeliauja iš toli – Lotynų Amerikos, Pietryčių Azijos, Naujosios Zelandijos, Australijos.“ Atgabenti egzotinius vaisius į Europą kainuoja ne tik finansiškai. Pasak agronomo Altino Hilos, vaisiai iš Albanijos būtų ir pigesni, ir šviežesni.

Divjakėje jau keletą metų dirbantis gamybos vadybininkas iš Šiaurės Makedonijos Vasilas Nikolovskis atkreipė dėmesį, kad Europos rinkose parduodamos papajos skinamos dar žalios, vėliau atvežamos į žemyną, kur dirbtinai nokinamos: „O čia jos gali sunokti ant medžių. Albanija pajėgi patenkinti Europos rinkos poreikius. Eksportuodama egzotinius vaisius šalis galėtų pasiekti 100–200 mln. eurų apyvartą per metus.“

I.Škoza jau tiekia Europos rinkoms drakono vaisius, pasifloras ir iš Lotynų Amerikos kilusias vadinamąsias melionines kriaušes (ežines kiauliauoges). Kartu su kitais Divjakės regiono ūkininkais jis neseniai išsiuntė 30 tonų afrikietiškų raguotųjų melionų pirkėjams Kroatijoje. 55 km į vakarus, netoli Elbasanio miesto, ūkininkas Lulzimas Bullaris 40 hektarų sodų sklype pradėjo auginti kivius: „Aukšta temperatūra nesiskundžiame, pastaruosius dvejus metus auginti kivius buvo palaima.“

Beveik visi L.Bullario kiviai iškeliauja į Šveicariją ir Nyderlandus. Neseniai ūkininkas išskyrė 15 hektarų plotą ir figmedžiams iš Šiaurės Afrikos auginti. Šie medžiai yra itin atsparūs švelniam žiemos klimatui.

„Sėkmė šypsosi drąsiems, o norint ją pagauti, būtina bėgti“, – sakė albanas.

Iš jų galėtų pasimokyti ne vienos šalies ūkininkai: „Sėkmė šypsosi drąsiems“