Pernykštės žolės deginimas Kaliningrado srityje „startavo“ maždaug kovo viduryje. Toks reiškinys šiuo metu ten pastebimas vis dažniau. Jis sukelia nerimo ir Lietuvos pusėje gyvenantiems žmonėms.
Vienos iš sieną su Rusija saugančių užkardų – Kudirkos Naumiesčio – vadas Darius Mekšraitis neatmeta, kad tokie žolės padeginėjimai anapus sienos dar ir intensyvės.
Tiek šios, tiek kitų Pagėgių rinktinės užkardų pasieniečiai padegtą žolę gretimoje valstybėje kasmet fiksuoja įvairiu paros metu. Pasak Kudirkos Naumiesčio pasieniečių vado D. Mekšraičio, naktimis nuo ugnies danguje matoma pašvaistė, dieną – atviros ugnies liežuviai ir tiršti dūmai. Taip pat Lietuvą pasiekia specifinis degėsių tvaikas.
Rusija vykdo oro gynybos pratybas Baltijos jūroje: paviešinti kadrai
Tokie ugnies židiniai ir arčiau, ir toliau nuo sienos gali būti ties visu Pagėgių rinktinės ruožu nuo pat Vištyčio Vilkaviškio rajone iki Kuršių marių Šilutės rajone.
Kalbant apie pavojų, kad ugnis gali priartėti prie pat Lietuvos teritorijos ir į ją persimesti, reikia turėti omenyje, kad didelė dalis sienos su Rusija eina Nemunu. Taip yra ir kitos natūralios vandens kliūtys – Šešupė ir Širvinta, kurių viduriu eina siena.
Susiję straipsniai
Be abejo, yra ruožų, kur siena eina sausuma. Pasieniečiai atidžiai stebi situaciją ir kaip ir kasmet, esant reikalui, yra pasirengę į pagalbą pasitelkti ugniagesius gelbėtojus bei imtis kitų priemonių.
VSAT dalijasi sekmadienį užfiksuotais vaizdais Rusijos pusėje.