Dėl situacijos Tuapsėje rusai griebiasi už galvos: „Tai ekologinė katastrofa“

Ketvirtadienio rytą gyventojai prabudo su žinia, kad gaisras užgesintas. Visgi to padaryti greitai, kaip ir po atakų, įvykusių balandžio 16 ir 20 d., nepavyko. Gaisras degė kelias dienas, teršalai virto naftos lietumi ir vėl padengė automobilius bei gatves purvu.

Nors V. Putinas, antradienį pirmą kartą pakomentavęs siaubo filmu virtusią situaciją Tuapsėje sakė, kad rimtų grėsmių nėra, ekspertai ir patys gyventojai tai vadina blogiausia aplinkos katastrofa regione per pastaruosius metus.

„Miestas skęsta dūmuose“, – rašė vienas gyventojas socialiniuose tinkluose.

„Nafta tiesiog krenta iš dangaus. Negalime kvėpuoti. Visas miestas smirda mazutu, kuris krenta ant automobilių“, – CNN pasakojo Elmira Ayrapetyan, verslininkė, gyvenanti Krasnodare ir atvykusi į Tuapsę prisidėti prie savanorių.

„Mačiau traukinio vagonus ir gyvūnus, padengtus juodo lietaus nuosėdomis. Viskas labai toksiška. Ore tvyro naftos kvapas. 20 kilometrų spinduliu aplink pakrantę visur jau yra naftos. Ji vis dar nėra išvalyta. Viskas padengta naftos dėmėmis“, – „Al Jazeera“ sakė kitas savanoris Sergejus Solovjovas.

Savanoriai čia susirinko iš dalies dėl to, kad regioninėms ir federalinėms valdžios institucijoms prireikė beveik dviejų savaičių – ir trijų greitai vienas po kito įvykusių išpuolių – kol jos sureagavo į tai, kas vyksta.

Kaip jau minėta, į katastrofišką situaciją Kremlius pirmą kartą sureagavo antradienį, o Vladimiras Putinas į nelaimės vietą nusiuntė savo nepaprastųjų situacijų ministrą Aleksandrą Kurenkovą, kad šis koordinuotų gesinimo darbus.

„Padėtis nėra lengva, bet kontroliuojama“, – sakė ministras.

Krasnodaro krašto gubernatorius tą pačią dieną, apžiūrėdamas padarytą žalą, liepsnas ir dūmus, vis dar kylančius į gatves, naudojo tuos pačius žodžius.

V. Putinas pasinaudojo šia nelaime kaip proga dar kartą įgarsinti nuolat kartojamus kaltinimus Ukrainai dėl „teroristinių išpuolių“ prieš Rusijos civilius gyventojus ir energetikos infrastruktūrą.

Antradienį vėlyvą naktį vykusio saugumo posėdžio metu jis teigė, kad smūgiai Tuapsei „gali sukelti rimtų ekologinių pasekmių“, tačiau pridūrė, kad „atrodo, jog rimtų grėsmių nėra. Žmonės susitvarko su iškilusiomis problemomis“.

Visgi nekeista, kad aplinkosaugos ekspertai laikosi kitokios nuomonės.

„Tai tikra aplinkos katastrofa, mažiausiai regioninio masto. Nieko panašaus nebuvo jau kelerius metus“, – ekologas ir opozicijos politinis aktyvistas Jevgenijus Vitishko sakė CNN interviu, duotame prieš antradienio išpuolį.

CNN patikrinti palydoviniai vaizdai ir socialinių tinklų vaizdo įrašai rodo, kad nafta išsiliejo į Tuapsės upę ir jūrą, o kai kurios Rusijos pietinės Juodosios jūros pakrantės dalys vis dar yra padengtos mazutu, nors dalis pagrindinio Tuapsės paplūdimio, atrodo, iki antradienio buvo išvalyta.

CNN analizė, atlikta remiantis palydoviniais vaizdais, padarytais sekmadienį, dar prieš paskutinį išpuolį, rodo, kad naftos pėdsakai pasklido mažiausiai 50 kilometrų nuo kranto. Rusijos nepaprastųjų situacijų ministras antradienį paskelbė, kad „netrukus“ bus pastatyti užtvarai, siekiant užkirsti kelią „galimiems nuotėkiams į jūrą“.

„Svarbiausia čia yra tai, kad Tuapsėje susiklosčiusi situacija apima kelių aplinkos elementų užteršimą vienu metu: orą, didelio ploto dirvožemį, per miestą tekančią upę ir Juodąją jūrą“, – CNN sakė Rusijos ekologas Dmitrijus Lisicynas. „Tai itin sudėtinga ekologinė katastrofa, kurios tikrąjį mastą šiuo metu dar sunku įvertinti.“

Jis taip pat palygino retą reiškinį – naftos prisotintą lietų – su praėjusį mėnesį Irane įvykusiais įvykiais, kai smogta naftos sandėliui sostinėje Teherane, dėl ko degantis kuras virto toksiškais dūmais, o vėliau – naftos prisotintu lietumi.

„Tai, kad naftos likučiai krenta iš dangaus – tai, ką galima pavadinti „naftos lietumi“ – yra itin retas reiškinys“, – sakė jis.

„Ateityje neabejotinai sulauksime kvėpavimo takų ligų, o greičiausiai ir onkologinių susirgimų, protrūkio“, – sakė J. Vitishko.

Jis taip pat spėjo, kad kancerogenai gali kauptis organizme, ypač per vandenį.

J. Vitishko teigė, kad reikėjo imtis greitesnių veiksmų, „bent jau siekiant apsaugoti vaikus, uždaryti vaikų darželius ir mokyklas“.

Vietos valdžios institucijos antradienį galiausiai iš tiesų evakavo gyventojus iš naftos perdirbimo gamyklos apylinkių, tačiau sveikatos apsaugos pareigūnai rekomendacijas likti namuose ir dėvėti kaukes paskelbė tik praėjus dviem dienoms po antrojo išpuolio balandžio 20-ąją, kai vaizdai su sugadintais automobiliais, nuo lietaus purvinais gyvūnais ir dūmų kamuoliais išplito per pasaulį.

Šią savaitę antradienį ir trečiadienį buvo paskelbtas ir visų miesto mokyklų uždarymas, nors kai kurie vaikų darželiai dirbo kaip įprasta.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas trečiadienį CNN sakė, kad „dar per anksti vertinti“, ar valdžios institucijos turėjo imtis greitesnių veiksmų, siekdamos užkirsti kelią pavojui aplinkai ir sveikatai. Visgi Kremlius atsakyti į CNN klausimą apie ilgalaikes naftos užteršimo pasekmes sveikatai nesiteikė.

Komentuodama gaisrus Irane (KTU) Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros vedėja prof. Violeta Kaunelienė portalui Lrytas užsiminė ir apie situaciją Ukrainoje bei Rusijoje ir įspėjo, kad naftos saugojimo ar perdirbimo objektų gaisrai yra ypač pavojingi.

„Ypač didelę riziką kelia pramonės ir energetikos objektų pažeidimai. Ukrainoje dokumentuota šimtai atvejų, kai apšaudomi pramoniniai objektai, naftos saugyklos ir chemijos gamyklos, o per pastaruosius metus nemažai naftos saugyklų buvo susprogdinta ir Rusijos teritorijoje. Panašios tendencijos ryškėja ir Artimuosiuose Rytuose, kur bombarduojant naftos ir energetikos infrastruktūrą fiksuojami ilgai degantys gaisrai.

Dėl savo masto ir poveikio tokie įvykiai prilygsta didelio masto pramoninėms katastrofoms ir reikšmingai didina regioninę oro taršą bei klimato emisijas“, – aiškino (KTU) Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros vedėja.