Nuo traukulių krentantys slaugytojai, dūstantys pacientai: karščio banga Jungtinėje Karalystėje virsta košmaru (1)

Karališkasis salugytojų koledžas (RCN) paskelbė, kad darbo metu sąmonės ėmė netekti net ir slaugytojai, kurių kūnai neatlaiko didesnio nei 30 laipsnių karščio.

Pranešama ne tik apie tokį karštį patalpose, kad slaugytojai būna „šlapi nuo galvos iki kojų“, bet net ir apie traukulius, alpimą.

Nerimą kelia ir pacientų būklė – kai kurios ligoninės vadinamos „nepakeliamai karštomis“ ir „netinkamomis žmonėms“.

„Kai slaugos personalas alpsta, jaučia galvos svaigimą, pykina ar jie patys tampa pacientais tose pačiose ligoninėse, kuriose dirba, nes darbovietė neatlaiko karščio, – tai geriausiai parodo, kaip juos nuvilia sistema“, – sakė RCN generalinė direktorė ir generalinė sekretorė profesorė Nicola Ranger.

RCN paskelbė ir itin iškalbingų slaugytojų liudijimų.

Anglijoje dirbanti slaugytoja neteko sąmonės nuo dehidratacijos po ilgos pamainos skyriuje be vėdinimo. Ją paguldė į tą pačią įstaigą, kurioje ji dirba.

Nėščios slaugytojos teigė, kad tokia darbo temperatūra kenkia jų sveikatai. Dvi lėtinėmis ligomis sergančios slaugytojos dėl per didelio karščio patyrė traukulius.

Viena slaugytoja savo darbo vietą pavadino „netinkama žmonėms“, kita – „nepakeliamai karšta“.

Kitos skundėsi sugedusiais oro kondicionieriais, ventiliatoriais ar vėdinimo sistemomis – kai kurios net negali atidaryti langų.

Keliose darbo vietose temperatūra viršija 30 laipsnių, viena slaugytoja pasakojo dirbusi patalpoje, kur buvo net 36 laipsniai.

NHS vėžio tarnyboje Anglijoje dirbanti slaugytoja sakė jautusis „pykinama, apsvaigusi ir alpstanti“, kai temperatūra pakilo virš 33 laipsnių.

Bendruomenės sveikatos centre Anglijoje dirbanti slaugytoja pasakojo: „Ateina toks momentas, kai bijai eiti į darbą – ypač dėvint asmeninės apsaugos priemones (AAP) ir prižiūrint pacientus. Būname šlapi nuo prakaito nuo galvos iki kojų.“

Slaugytojos taip pat nerimavo ir dėl pačių pacientų. Viena jų pasakojo, kad karštis trikdo chirurginių pacientų sveikimą, kita pridūrė: „Mūsų klinikoje gydome pagyvenusius pacientus, dėl kurių vis labiau nerimaujame. Esame pasiekę ribą, o iš tiesioginių vadovų paramos nesulaukiame.“

Pasak N. Ranger, šie slaugytojų liudijimai – labai aiškus pavojaus signalas, į kurį turi atsižvelgti ne tik ligoninių vadovai, bet ir Vyriausybė.

„Didelė dalis NHS ir socialinės globos infrastruktūros apleista po dešimtmečius trukusio nepakankamo finansavimo ir visiškai nepasirengusi ekstremalioms temperatūroms.

Tai tampa neįmanoma ir nežmoniška vieta dirbti ar gydytis – pažeidžiami pacientai, tarp jų pagyvenę žmonės ir po operacijų sveikstantys ligoniai, priežiūrą gauna tokioje temperatūroje, kuri gali tik pabloginti jų būklę. Tai nepriimtina.

Darbdaviai privalo laikytis teisinės pareigos užtikrinti saugias darbo vietas ir mažinti karščio keliamą riziką. Tai reiškia oro kondicionavimo sistemų įrengimą, vėdinimo gerinimą, prieigą prie vandens ir karščiui pritaikytos uniformos užtikrinimą bei rizikos vertinimų įtraukimą į kasdienį veiklos planavimą – ypač kai kalbama apie nėščias ar pažeidžiamas darbuotojas.

Reikalingi ir konkretūs sprendimai bendruomenėje dirbantiems darbuotojams, kurie važinėja įkaitusiais automobiliais, sunkiai randa vietą pasistatyti ir neša sunkius krepšius ilgais atstumais, kad pasiektų pacientus.“

Šiuo metu manoma, kad karštis Jungtinėje Karalystėje pasieks 38 laipsnius - tai bus jau penktoji šalies patiriama karščio banga per išskirtinę vasarą, kuri žada tapti šilčiausia nuo stebėjimų pradžios. 

„Southern Water“ vandens tinklai kreipėsi dėl retai taikomo sausros režimo įvedimo Hampšyre ir Vaito saloje, siekdama apriboti nebūtiną vandens naudojimą versle, plintant plačiai sausrai. 

Šiais metais Anglijoje ir Velse užfiksuota 1017 miško gaisrų – tiek pat, kiek pernai per rekordinius metus, po didelio gaisro New Forest miško regione.

Ministras pirmininkas Andy Burnhamas paskelbė svarstantis vienkartinių kepsninių draudimą, siekdamas sumažinti tolesnių gaisrų riziką.