Medalį M. Žaliauskienei įteikė Prezidentūros kancleris Giedrius Krasauskas bei socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
Prieš septyniolika metų našle likusią M. Žaliauskienę iki ašarų sujaudino jai rodomas dėmesys ir pagarba.
Sveikintojai – Marijampolės savivaldybės bei Naujienos kaimo bendruomenės atstovai – pabrėžė, jog būrį vaikų užauginti padoriais žmonėmis yra didelė laimė ne tik motinai.
Visi M. Žaliauskienės vaikai įsigijo įvairias profesijas, gyvena ir dirba gimtajame Naujienos kaime, greta esančiame Želsvos bei Marijampolėje ir Kalvarijoje. Moteris didžiuojasi penkiolika anūkų ir mažaisiais proanūkiais.
Marijona buvo paauglė, kai jos tėvų namuose atsirado vokiečių berniukas Manfredas. Tuomet jis buvo penkerių.
1945-ųjų vasarį Manfredas su motina ir dar trimis broliais ir seserimis buvo priversti bėgti iš savo namų Karaliaučiaus apylinkėse, nes tėvas kariavo vokiečių armijoje.
Moteris su keturiais vaikais blaškėsi po įvairias vietoves, prašydama maisto ir bent kokio prieglobčio.
Visiškai išsekusi Manfredo motina mirė tų pačių metų vasarą, o po kiek laiko iš bado – jauniausias brolis.
Penkiametis su kitu broliu ir seserimi Tilžėje slapta įsėdo į prekinį traukinį ir atsidūrė Kaune, po to atklydo į Sūduvos kraštą.
Brolį ir seserį priglaudė dvi šeimos, o Manfredas vieną rudens dieną pasibeldė į Marijonos tėvų namus.
„Įėjo toks mažiukas, didele skrybėle, plačiomis kelnėmis, juodą terbukę suspaudęs. Davėme valgyti, pasodinome ant pečiaus sušilti“, – yra pasakojusi M. Žaliauskienė.
Marijonos brolis Edvardas artimiesiems pasiūlė pasilikti berniuką, nes labai jo gailėjo. M. Schwakas tapo Vytuku Paškausku (Marijonos brolis jam davė savo pavardę).
Ūkiškai gyvenanti šeima nestokojo duonos ir meilės berniukui, patyrusiam vadinamąją „Vilko vaikų“ dalią.
Vytukas lankė mokyklą, išmoko lietuviškai, jodinėdavo arkliu, buvo guvus ir darbštus.
Vėliau Manfredas su broliu ir seserimi grįžo į gimtąją Vokietiją.
Netoli Miuncheno įsikūręs M. Schwakas jaučia didelį dėkingumą Marijonos šeimai.
Vokietis įkūrė organizaciją „Pagalba Lietuvos vaikams“ ir jau daug metų atvyksta su gausybe dovanų į Želsvos pagrindinę mokyklą, remia moksleivius Klaipėdos krašte ir Kaune.
Ketvirtadienį, kai M. Žaliauskienei buvo įteiktas medalis, tarp daugybės puikių puokščių buvo ir M. Schwako, kurį Marijona vadina savo broliu, perduotos gėlės.
