Žmogus, sukūręs didžiausią kino kompaniją - iš neturtingos žydų šeimos

Studijos MGB visas pavadinimas – „Metro-Goldwyn-Meyer”. Likimo ironija, bet šiame pavadinime nėra studijos įkūrėjo Marco Loew pavardės – žmogaus, kurio sumanumas ir atkaklumas MGM pavertė didžiausia pasaulio kino kompanija.

O viskas prasidėjo tradiciškai – neturtingoje žydų šeimoje.

Galingiausiu praėjusio amžiaus antrojo dešimtmečio Holivudo žmogumi laikomas M.Loew (1870–1927) gimė Niujorke žydų imigrantų iš Austrijos šeimoje.

Tėvas, prasigėręs padavėjas, ne kažin ką galėjo pasiūlyti savo sūnui, išskyrus diržą ir plūdimus. Todėl Marcui pačiam teko suktis jau nuo mažens. Bet jam užteko sumanumo.

Marcus pradinę mokyklą metė sulaukęs vos devynerių ir nuo to laiko su mokslais neturėjo nieko bendra (tai vėliau jam nesutrukdė skaityti paskaitų Harvardo universiteto studentams).

Niujorko gatvėse jis pardavinėjo laikraščius ir citrinas, spaustuvėje spalvino žemėlapius. Paauglystėje ir pats buvo įkūręs spaustuvę bei atidaręs baldų parduotuvę.

Vis dėlto šios verslo įmonės nesulaukė šlovės – nebūdamas nė 20 metų M.Loew buvo bankrutavęs jau tris kartus.

Tada M.Loew ėmėsi tradicinio tuomečių Niujorko žydų verslo – pradėjo prekiauti kailiais. Taip jis susidraugavo su garsiu kailininku Adolphu Zukoru, turinčiu pramogų pasažų verslą.

Per penkiolika metų kailių verslas M.Loew taip pat įgriso, todėl jis įsigijo nedidelę dalį A.Zukoro verslo. Atidaryti vieną po kito naujus pramogų pasažus M.Loew taip patiko, kad netrukus jis ėmėsi jų plėtros už Niujorko ribų.

Sinsinatyje vienas konkurentas jam prasitarė, kad rodyti kino filmus didesnėse salėse yra pelningiau nei pro akutę mechaninėje dėžėje, ir M.Loew juo patikėjo.

Iš vietos kompanijos jis išsinuomojo projektorių, iš bažnyčios pasiskolino kėdžių ir ėmė rodyti banalias prancūziškas komedijas. Už bilietą imdamas po penkis centus jau per pirmą dieną sumanus verslininkas gavo 250 JAV dolerių pajamų. Taip M.Loew įžengė į vadinamųjų nikelodeonų (nedidelių kino teatrų) verslą.

Grįžęs į Niujorką M.Loew atidarė pirmą mieste didelį kino teatrą „Royal” su vodeviliu ir kinu. Sumanymui pasiteisinus Marcus pradėjo keisti visus turimus pasažus.

1906 metais M.Loew iš brolių Nicholo ir Josepho Schenckų įsigijo vieną atrakcionų parką ir suvokęs, kad žmonės nori nebe vodevilių, o kino, pradėjo plėtoti naujo tipo kino teatrų idėją. 1920-aisiais jo didingi ir prašmatnūs kino teatrai „Loew Theatres” jau dominavo Niujorke. Tačiau verslininkui teko pasukti galvą, iš kur gauti kokybiškų filmų.

Kitaip nei daugelis didžiųjų Holivudo studijų įkūrėjų, M.Loew niekada nepuoselėjo ambicijų užsiimti filmų kūrimu. Jis buvo verslininkas, ir menininku savęs nelaikė. „Mes parduodame bilietus į kino teatrus, o ne filmus”, – mėgdavo kartoti jis.

M.Loew buvo įsitikinęs, kad vienam žmogui suvaldyti tiek skirtingų verslo sričių yra tiesiog neįmanoma.

Juolab kad buvo prietaringas ir turėjo kitokių keistenybių. Pavyzdžiui, jis niekada neidavo po kopėčiomis, nepasirašydavo jokių dokumentų penktadieniais ir nepasitikėjo nė vienu gydytoju.

1920 metais M.Loew kompanija „Loew’s Inc.” už 3 mln. JAV dolerių įsigijo nedidelę Holivudo studiją „Metro Pictures Corporation” (įkurtą 1915-aisiais), kuri ieškodavo gerų scenarijų ir pagal juos statydavo filmus.

Dar po kelerių metų Marcus sužavėjo kitos kompanijos – „Goldwyn Productions” daili studija Kalver Sityje, Holivude.

Šią studiją „Loew’s Inc.” įsigijo už 4 mln. JAV dolerių. Sudaręs šį sandorį jis ne tik pridėjo antrą pavadinimą prie būsimosios MGM, bet ir gavo gražų pastatą. Beje, MGM būstinė jame buvo įsikūrusi iki pat 1986 metų.

Pastatai buvo vienintelis turtas, kuriuo M.Loew nuoširdžiai tikėjo.

Studija „Goldwyn” visame Holivude garsėjo liūto Leo simboliu, besipuikuojančiu virš įėjimo į kompanijos būstinę. Šį liūtą 1916-aisiais sukūrė bendrovės atstovas spaudai Howardas Dietzas.

M.Loew liūtas labai patiko (jo pavardė jidiš kalboje taip pat reiškė „liūtas”). Būtent Leo pakeitė tuometį studijos „Metro” simbolį papūgą.

Iš pradžių filmų vinjetėse liūtas tylėjo, bet atsiradus garsiniam kinui 1928 metais taip užriaumojo, kad šis garsas girdimas ligi šiol.

Lotyniška frazė „Goldwyn” vinjetėje „Ars gratia artis” reiškia „Menas dėl meno”. Ją taip pat parinko H.Dietzas, visuomet tikėjęs, kad kinas irgi yra menas.

Trumpinyje MGM antrosios raidės reikšmė – Goldwyn. Samuelis Goldwynas (1879–1974) su MGM, beje, nieko bendra neturėjo, nes iš tuometės „Goldwyn Productions” jau buvo išmestas. Vis dėlto jis buvo viena ryškiausių to meto Holivudo figūrų ir pats įtakingiausias prodiuseris, palikęs ryškų pėdsaką kino pramonėje.

Vyriausias iš šešių vaikų nuskurdusio baldų pardavėjo šeimoje Szmuelis Gelbfiszas gimė Lenkijoje, Varšuvoje.

Dar vaikystėje tėvas jį vieną išsiuntė pas gimines į Angliją – Szmuelis keliavo basas ir be skatiko kišenėje. Jis sėkmingai pasiekė Birmingamą, ten pramoko anglų kalbos, pasikeitė vardą ir pavardę į Samuelį Goldfishą (abiem atvejais tai reiškė „auksinė žuvelė”) ir, susirinkęs pinigų gatvėje, įsigijo laivo bilietą į savo svajonių šalį – Ameriką.

1898 metais devynmetis S.Goldfishas išplaukė į JAV, tačiau į šalį nebuvo įleistas kaip beglobis. Vaikui teko išlipti Kanadoje. Iš ten jis netruko slapta atkakti iki Niujorko.

Niujorke Samuelis įsidarbino telegrafo pasiuntinuku, o naktimis stiprindavo kalbos žinias skaitydamas laikraščius, kuriuos susižvejodavo šiukšlių konteineriuose. Vėliau jis įsidarbino darbininku pirštinių siuvykloje „Elite Glove Company”. Kadangi fizinis darbas pasirodė ne prie širdies, sumanus vaikinas įtikino siuvyklos savininką leisti išbandyti jėgas kaip pardavėjui.

Greitai kalbantis jaunuolis turėjo pardavėjo talentą – per kelerius metus tapo geriausiu šalyje pirštinių pardavėju. Per vieną kelionę po šalį jis sutiko savo būsimą žmoną.

Su jos broliu Jesse’u L.Lasky S.Goldfishas sykį Niujorke nuėjo į kiną. Jiems abiem labai patiko aktorė Mary Pickford, o matyto filmo siužetas pasirodė paprastas. Filmų kūrimą Samuelis įvertino kaip lengvą užsiėmimą, tad tą patį vakarą su Jesse’u nusprendė tapti kino filmų kūrėjais.

1913 metais S.Goldfishas ir J.L.Lasky susimetė pinigų savo kino kompanijai steigti. S.Goldfisho pavardė minima ir pirmajame filme, tais pat metais sukurtame Holivude, – „Indėnas”.

S.Goldfishas tapo kompanijos „Famous Players-Lasky” valdybos pirmininku, tačiau nesutarė su A.Zukoru ir šiam 1916 metais tapus „Paramount” prezidentu atsistatydino.

Holivudas ir kino pramonė Samuelio jau nebepaleido. Tais pat metais jis su Brodvėjaus prodiuseriais Edgaru ir Archibaldu Selwynais įkūrė naują kompaniją „Goldwyn Pictures”. Pavadinimas atsirado tiesiog sujungus įkūrėjų pavardes.

Darinys „Goldwyn” Samueliui taip patiko, kad nujausdamas šviesią ateitį jis pasikeitė ir savo pavardę – tapo Goldwynu.

Tačiau broliams nesisekė bendrauti su naujuoju partneriu. Viskas baigėsi tuo, kad apsukrusis S.Goldwynas buvo apkaltintas sukčiavimu ir išmestas iš kompanijos.

Selwynai rado naują investuotoją – imigrantą iš Lenkijos (žinoma, žydą) Lee Shubertą, tuo metu didžiausio Amerikos teatrų tinklo savininką. L.Shubertas įsigijo „Goldwyn Pictures” ir 1924 metais studiją pardavė M.Loew.

1923 metais S.Goldwynas įkūrė savo studiją „Samuel Goldwyn Productions”. Jis tapo prodiuseriu ir netrukus pagarsėjo neįtikėtina intuicija bei uosle ieškant naujų talentų – scenaristų, režisierių, aktorių.

Jis taip pat sukūrė ir pirmasis pavartojo terminą „happy ending”. Be to, visada reikalavo, kad net ir kariniai filmai baigtųsi gerai, o gėris įveiktų blogį.

Penktajame dešimtmetyje S.Goldwynas ėmė statyti miuziklus, o 1959 metais jo prodiusuotas „Porgis ir Besė” (Porgy and Bess) pelnė „Oskarą”.

Vėliau Samuelis pasitraukė iš aktyvios veiklos ir tapo simboline Holivudo vakarėlių įžymybe. Jo replikos „Niekada man nepatikai, niekada ir nepatiksi”, „Jei negali man duoti garbės žodžio, tai gal gali tiesiog pažadėti?” tapo Holivudo folkloro dalimi.

S.Goldwynas mirė būdamas 94-erių. Po mirties jam vis dėlto pavyko patekti į MGM – ši kompanija 1997 metais įsigijo jo įkurtą „Samuel Goldwyn Productions”.

1924 metais M.Loew turėjo studijas „Metro” ir „Goldwyn”, užtikrinančias nuolatinį kino filmų tiekimą nuosavam kino teatrų tinklui „Loew Theatres”.

Širdyje Marcus visada buvo niujorkietis ir nenorėjo gyventi Holivude. Juolab kad filmų kūrimas jo niekuomet nežavėjo – verslininkui buvo svarbiau turėti geriausius Amerikoje kino teatrus.

Tačiau kažkam reikėjo prižiūrėti investicijas Vakarų pakrantėje. „Metro-Goldwyn” finansais užsiėmė J.Schenckas, bet trūko kompanijos vadovo – stratego.

M.Loew problemą išsprendė 1924 metais įsigydamas nedidelę „Louis B.Mayer Pictures”, kurios vadovu Louis B.Mayeriu, anksčiau nusipirktos studijos „Metro” įkūrėju, žavėjosi.

Tiesą sakant, L.B.Mayeris buvo vienintelis studijos turtas – jo kompanija, kurianti tik pigias romantines dramas moterims, daugiau nieko ir neturėjo.

Būtent L.B.Mayerį M.Loew paskyrė naujo konglomerato prezidentu. Tiesa, Louis išsireikalavo, kad jo pavardė taip pat būtų pridėta prie „Metro-Goldwyn Pictures” pavadinimo.

Taip 1925 metais užkariauti pasaulį pasišovė nauja kompanija – studija „Metro-Goldwyn-Mayer”.

Talentingi vadovai, solidžios investicijos iš kino teatrų verslo ir trijų studijų kombinacija tais pat metais pavertė MGM pagrindine Holivudo kompanija. Dar kelis dešimtmečius ji buvo pati prašmatniausia ir galingiausia.

Vis dėlto M.Loew neteko mėgautis MGM šlove – jis mirė 1927 metais, sulaukęs vos 50-ies.

Kita vertus, gal tos šlovės jam ir nereikėjo – MGM filmų vinjetėse su riaumojančiu liūtu iki 1954 metų tik mažomis raidėmis buvo parašyta, kad „visą MGM produkciją kontroliuoja „Loew’s Inc.”.

Po įkūrėjo mirties atėjo laikas pasireikšti L.B.Mayeriui.

Lazaras Meiras (1884–1950), vienais duomenimis, gimė Minske, kitais – Vilniuje, dar kitais – kaimelyje tarp šių miestų. Nežinoma net tiksli jo gimimo data (jo žodžiais, „tai įvyko kažkurią vasarą”). Tik vėliau, jau būdamas garsus amerikietis Louis Burtas Mayeris, jis pasirinko patriotišką gimimo dieną – liepos 4-ąją.

1887 metais Meirai emigravo į Ameriką. Ten šeimos galva pradėjo metalo laužo supirkimo verslą. Lazaras kurį laiką dar lankė pradinę mokyklą, bet jam ten nepatiko. Nors jo pavardė reiškė „šviesuolis”, vaikinas mieliau padėdavo tėvui metalo supirktuvėje.

1904 metais 19-metis Lazaras persikėlė į Bostoną, ten vedė ir įkūrė nuosavą metalo laužo supirktuvę. Deja, verslas nesiklostė taip, kaip planuota, o galiausiai ištiko bankrotas.

Tada L.Meiras ėmėsi nekilnojamojo turto. Suremontavęs apleistą 600 vietų burleskos teatrą „Gem”, Lazaras 1907 metais jame atidarė savo pirmą kino teatrą.

Siekdamas, kad vietos bendruomenė pamirštų neigiamą pastato įvaizdį, Lazaras iš pradžių jame rodė religinius filmus. Verslas pasirodė sėkmingas – po penkerių metų L.Meiras jau valdė didžiausią kino teatrų tinklą Naujojoje Anglijoje. Būtent tuomet Lazaras Meiras tapo Louis Mayeriu, o kiek vėliau pridėjo dar vieną vardą – Burtas. Taip jam atrodė kilniau.

1915-aisiais L.B.Mayeris, net nematęs tuomet labai populiaraus D.W.Griffitho filmo „Nacijos gimimas” (The Birth of a Nation), už 25 tūkst. JAV dolerių įsigijo teisę jį rodyti Naujojoje Anglijoje. Iš šios romantiškos istorinės dramos verslininkas uždirbo 100 tūkst. JAV dolerių.

1916 metais Niujorke L.B.Mayeris įkūrė talentų paieškos agentūrą „Metro Pictures Corporation”, o po dvejų metų išvyko į Holivudą ir įkūrė studiją „Louis B.Mayer Pictures Corporation”. 1924-aisiais šią kompaniją įsigijus M.Loew jis tapo naujosios studijos MGM vadovu.

L.B.Mayeris kompanijai MGM vadovavo 27 metus ir pavertė ją pelningiausia pasaulyje studija. Ji vienintelė Holivude mokėjo akcininkams dividendus per Didžiąją depresiją.

L.B.Mayeris taip pat tapo pirmuoju asmeniu Amerikos istorijoje, gaunančiu milijono JAV dolerių metinį atlygį (šiais laikais jis siektų 20 milijonų). Devynerius metus jis buvo geriausiai uždirbantis vadovas Amerikoje.

Iš kompanijos „Goldwyn” MGM paveldėjo ne vien gražią studiją, bet ir tuo metu Romoje jau penktus metus kuriamą brangiausią to meto Holivudo filmą – biblinę istoriją „Ben Huras”. Filmą pavyko baigti nebankrutuojant. Būtent „Ben Huras” padėjo 1925 metais MGM savo apyvarta aplenkti „Universal” ir tapti didžiausia Holivudo studija. Beje, šį titulą ji išlaikė 30 metų.

MGM pirmoji pasaulyje pradėjo eksperimentuoti su spalvoto vaizdo technologijomis „Technicolor” ir 1928 metais išleido pirmą spalvotą garsinį kino filmą „Vikingas” (The Viking).

Ypatingos sėkmės sulaukė ir spalvotas įgarsintas „Vėjo nublokštų” (Gone with the Wind) perdirbinys.

„Mes kuriame gražius filmus apie gražius žmones. Filmai neturėtų įstumti į nepatogią padėtį vyro, atsivedusio žmoną į kino teatrą, – savo verslo sėkmės formulę atskleidė L.B.Mayeris. – Filmai yra tik pramoga, o pamokymai tegul skamba mokyklose ir universitetuose.”

Žlugus studijai „Fox” L.B.Mayeris tapo įtakingiausiu Holivudo veikėju. Būtent Louis atrado tokius aktorius kaip Greta Garbo, Joan Crawford, Busteris Keatonas, Clarkas Gable’as ir Jean Harlow. Jis juos ir pavertė žvaigždėmis. Studija MGM visada teigė turinti „daugiau žvaigždžių nei jų yra danguje”.

Kita vertus, L.B.Mayeris garsėjo šykštumu ir net žiaurumu. Jis buvo puikus manipuliuotojas, mokantis įtikinti aktorius filmuotis už juokingai mažus honorarus. Jo mėgstamiausi posakiai: „Būk protingas, tik niekam to nerodyk”, „Nekreipk dėmesio į kritikus – netgi neignoruok jų.”

Louis simpatizavo jaunoms aktorėms, o jo antroji žmona už jo dukrą buvo vyresnė vos dviem savaitėmis.

Holivude sklandė pasakojimas apie vieną aktorių, kuris atėjo pas L.B.Mayerį prašyti, kad šis pakeltų atlyginimą. MGM vadovas tol postringavo apie sunkų savo darbą ir pagarbą vyresniesiems, kol aktorius apsiverkė.

Atsisveikindamas L.B.Mayeris paklausė, ar aktorius vis dar norėtų gauti didesnį atlyginimą. „Ne, – atsakė šis. – Bet aš radau tėvą.” Jis iki pat savo karjeros pabaigos gaudavo menką atlyginimą.

„Aktoriai mąsto širdimi. Todėl tiek daug jų miršta skurde”, – sakydavo šykštusis L.B.Mayeris.

L.B.Mayeris mokėjo derėtis. Kai tokias žvaigždes kaip C.Gable’as reikėdavo priversti vaidinti už mažesnį atlygį, jis griebdavosi net šantažo. Pavyzdžiui, Elizabeth Taylor jį vadino monstru. Kad ir kaip ten buvo, daugelis aktorių L.B.Mayerį laikė tėvu.

Išėjęs į pensiją L.B.Mayeris augino žirgus. Verslininkas mirė nuo leukemijos 1957 metais.

L.B.Mayerio laidotuvių dieną S.Goldwynas pasakė: „Dauguma žmonių čia susirinko turėdami vieną tikslą – įsitikinti, kad jis tikrai miręs.”

Televizija ir 1950 metais Holivudą sukrėtęs teismo sprendimas, draudžiantis kino studijoms turėti nuosavų kino teatrų, pakenkė MGM.

Miuziklai po karo prarado populiarumą. Trejus metus – iki 1951-ųjų – nė vienas MGM filmas negavo jokio prestižinio apdovanojimo. Tai galutinai sugadino vadovų santykius. Galų gale L.B.Mayeris buvo atleistas.

Nuo tol kompanija ilgai keliavo iš rankų į rankas, o 2010 metais vos nebankrutavo. Dabar ji priklauso investicinei grupei.