Šių metų rugsėjo 10-15 d. į Vilnių jau penktą kartą grįžta didžiausias Baltijos šalyse tradicinės ir šiuolaikinės Japonijos kultūros festivalis „nowJapan“. H.Shigematsu taps šio festivalio dalimi, todėl mielai sutiko pasidalinti mintimis ir su portalo lrytas.lt skaitytojais.
- Kodėl nusprendėte atvykti į Lietuvą ir mokytis kalbos?
- Universitete studijavau tarptautinius santykius, labai norėjau studijuoti užsienyje, todėl 2007 metais pagal mainų programą nusprendžiau atvykti į Lietuvą. Lietuva – labai įdomi šalis. Man patinka indoeuropiečių kalba, čia graži gamta. Domėjausi Lietuvos politika bei ekonomika, norėjau išsiaiškinti, koks buvo laikotarpis nuo Sovietų iki Europos sąjungos.
Gyvendamas Lietuvoje mokausi kalbėti lietuviškai. Manau, tai geriausias būdas parodyti, kad gerbiu šalies kultūrą ir jos žmones.
- Pats mokotės lietuviškai, tačiau lietuvius mokote kalbėti japoniškai, nuo šio rudens imsite dėstyti Vilniaus universitete. Kokia kalba kalbėsite su japonų kalbą siekiančiais išmokti studentais?
- Galėčiau kalbėti lietuviškai, tačiau bendrauju tik japoniškai. Neleidžiu studentams kalbėti kitomis kalbomis. Esu įsitikinęs, kad reikia kalbėti ta kalba, kurią siekiama išmokti.
- Kuo užsiėmėte Lietuvoje iki šiol?
- Studijavau. Šiuo metu esu doktorantas.
- Ar pažįstate daugiau japonų, kurie kalba arba mokosi lietuvių kalbos?
- Žinau, kad Lietuvoje yra daug lietuviškai kalbančių japonų, tačiau asmeniškai pažįstu tik porą jų. Beveik visi jie japonų studentai atvykę mokytis pagal mainų programą.
- Lietuvių kalbą nėra lengva išmokti. Kas jums buvo sunkiausia?
- Tarimas. Beveik kasdien skaitau laikraščius, knygas ir kitus tekstus, mokausi naujus žodžius, tačiau tarti juos nėra lengva.
- Kaip mokotės lietuviškai? Lankote paskaitas? Skaitote? Daug bendraujate su vietiniais?
- Anksčiau dalyvavau Vilniaus universitete lietuvių kalbos kursuose, kuriuose moka malonios, simpatiškos ir kartais griežtos dėstytojos. Tačiau dabar jau nebedalyvauju kalbos kursuose. Aš dažnai skaitau, bet nelabai bendrauju su lietuviais, nes neturiu daug draugų.
- Kas jus labiausiai žavi Lietuvoje?
- Man patinka daug kas: gamta, kalba, klimatas, architektūra, istorija, maistas bei alus. Bet labiausiai – žmonės.
- Kas jus Lietuvoje labiausiai stebina? Galbūt yra kas nors, prie ko vis dar negalite priprasti? Pvz., kultūriniai, oro, bendravimo skirtumai.
- Nesuprantu, kodėl parduotuvėse visada būna eilės prie kasų. Japonijoje klientai neturi laukti, todėl visada yra daug kasų. Tuo tarpu Lietuvoje visuomet tenka laukti, čia nėra pakankamai daug darbuotojų. Be to, Japonijoje pardavėjai eilėje laukiančių klientų labai atsiprašo. Lietuvoje nesu to matęs. Nepatinka ne tik pardavėjai bet taip pat klientai. Kai klientų eilės per ilgos ir pardavėjas atidaro naują kasą, daug klientų ketina būti pirmi naujoje eilėje. Bet aš visiškai nesuprantu tokių žmonių. Antrasis klientas iš eilės turi būti pirmas prie naujo kaso, nes jis ilgiausiai palaukęs. Aš prie tokių žmonių nepripratau, ir nepriprasiu.
- Kaip manote, kokie dažniausi lietuvių stereotipai apie Japoniją ir japonus? Ar yra tekę tuos stereotipus kaip nors sugriauti?
- Daug europiečių turi stereotipą, kad japonai viską fotografuoja. Gal tai yra tiesa, nes dauguma japonų, esantys Europoje, yra turistai. Toks stereotipas man truputį juokinga, nes Japonijoje europiečiai ir amerikiečiai dažniau fotografuoja nei japonai. Suprantu, kad užsienyje viskas labai įdomu ir kartais keista, todėl užsieniečiai dažniau fotografuoja. Aš manau, kad nelabai reikia „griauti“ stereotipus, nes stereotipai kartais padeda žmonėms suprasti kitas šalis, nors jie ir trukdo.
Nesu tipinis japonas, neturiu fotoaparato, dažnai vėluoju, ir labai nekenčiu karaokė. Stereotipai gali slėpti faktą, kad vienoje šalyje yra daug įvairių žmonių, ir žmonės kaip aš.
- Kaip lietuviai priima Japonijos kultūrą ir japonus užsieniečius? Pvz., drovisi bendrauti, o galbūt atvirkščiai – nori labai bendrauti, smalsauja?
- Sunku atsakyti, nes Lietuvoje yra žmonių, kurie domisi japonų kultūra, tačiau yra ir tokių, kuriems ji vis vien. Manau, kad dauguma lietuvių nelabai nori kalbėti su japonais, nes jie iš vaizdo supranta, kad mes nesame lietuviai. Tačiau, kai aš pradedu kalbėti lietuviškai, žmonės staiga pradeda šypsotis ir maloniai bendrauti su manimi.
- Kuo jums svarbus festivalis „nowJapan“? Kodėl nusprendėte prie jo prisijungti?
- Praėjusiais metais pirmą kartą buvau festivalyje „nowJapan“ ir labai nustebau, nes daug japonų kultūros pats nepažinau. Nusprendžiau prisijungti prie jo, nes noriu skleisti Japonijos kultūrą Lietuvoje. Yra daug įdomių dalykų, apie kuriuos lietuviai nežino.
