„Prisimenu tik vaikišką lovelę, kurioje gulėdavau. Ji buvo mėlynos ir rožinės spalvų“, – sako Nikki ir nutyla.
Kai ji pakankamai užaugo, kad galėtų suvokti savo kilmės istoriją, jos įtėviai - Los Andžele gyvenantys Bobbi Gutman ir Danas Steifmanas - papasakojo, kaip vos gimusi ji atsidūrė globos namuose, kur praleido pirmuosius dvejus savo gyvenimo metus.
Tai buvo nelengva pradžia. Juk kone šimtą mažylių prižiūrėjo vos šešios auklėtojos, rašo savaitraštis „Jewish Journal“. Žiemos Lietuvoje buvo šaltos, vaikų mityba - nepakankama. Nikki daugiausiai laiko praleisdavo toje savo lovelėje, retai pašnekinama ar paliečiama ir prastai maitinama.
Kai amerikiečių žydų šeima 1998 metais atvyko į Lietuvą jos įsivaikinti, mergaitė svėrė vos 7,7 kg.
Nemokėjo nei angliškai, nei lietuviškai
Los Andžele jos laukė nauji iššūkiai. Įtraukta į žydų bendruomenės centrą Vest Hilse trimetė Nikki tarp savo bendraamžių nesijautė gerai. Ji buvo uždara, visada tyli ir drovi.
„Nikki mokytojas pastebėjo, kad mergaitė būdavo vieniša, nedalyvaudavo grupinėje veikloje, beveik su niekuo nesikalbėjo ir labai retai paisė taisyklių, – laiške savaitraščiui „Jewish Journal“ rašė Elise Aries, vadovaujanti Agouros vidurinei mokyklai, kurią neseniai baigė N.Gutman. – Atrodė, kad ji nereaguoja į klausimus. Jos tėvai net spėliojo, kad galbūt ji turi problemų su klausa“.
Tačiau Nikki nebendravimo priežastis buvo kita.
„Aš nemokėjau kalbėti angliškai, – paaiškino Nikki. – Nemokėjau ir lietuvių kalbos“.
N.Gutman prisimena, kad norėdavo ką nors pasakyti, bet jai tiesiog trūko žodžių.
„Mokėjau tik kelis žodžius lietuviškai“, – pasakojo mergina. Šie keli žodžiai amerikiečiams bendraamžiams vis tiek nebūtų padėję jos suprasti.
Vėliau, jau užaugusi, ji internetu mokėsi lietuvių kalbos, o visai neseniai išmoko ir rusišką abėcėlę.
„Man patinka kalbos. Galiu ką nors pasakyti kita kalba, jei norite“, – pasiūlė mergina.
Dar Nikki patinka muzika, madų dizainas, labdaringa veikla ir darbas beglobių gyvūnų prieglaudoje.
„Televizorius man ne itin įdomus. Man labiau patinka veikti tai, kur galiu panaudoti savo talentus ir kūrybingumą. Esu labai atletiška, meniška ir muzikali“, – teigia mergina.
Vieną veiklą keičia kita
Kuklintis jai nėra reikalo. Nuo 2006 iki 2012 metų N.Gutman, šiemet ketinanti pradėti mokytis Murparko kolegijoje, buvo gimnastikos žvaigždė. Ji daug dirbo tobulindama šuolius ant buomo ir ant grindų. Nikki dalyvavo daugiau kaip trijose dešimtyse valstijos varžybų ir laimėjo daugybę prizų bei medalių.
Besimokydama 10 klasėje N.Gutman nusprendė mesti gimnastiką, kad galėtų ugdyti kitus savo talentus. Ji prisijungė prie jaunimo choro ir pradėjo papildomai dukart per savaitę privačiai lavinti balsą. Šią vasarą ji su šiuo choru koncertuos Austrijoje ir Čekijoje.
Nikki taip pat kuria papuošalus ir tikisi juos parduoti tarptautinėje rankdarbių interneto parduotuvėje Etsy.com.
„Man labai patiktų studijuoti Amerikos gemologijos institute ir daugiau sužinoti apie akmenų rūšis“, – dar vieną svajonę atskleidė N.Gutman.
Pažinti Lietuvą padeda internetas
Net keista, kad kažkada turėjusi problemų su kalbomis dabar Nikki randa tiek daug saviraiškos būdų. „Čia turiu daug laisvės“, – teigia mergina.
Nikki vis dar domina ir jos gimtinė Lietuva.
„Labai norėčiau ten nuvykti, aplankyti senus pastatus, sodybas, kaimus, pamatyti Baltijos jūrą ir bažnyčias. Internete peržiūrinėju Lietuvos nuotraukas. Tai labai maža ir labai neturtinga šalis. Ir beveik visi Lietuvos žydai buvo nužudyti per holokaustą Antrojo pasaulinio karo metu“, – pasakojo „Jewish Journal“ leidiniui mergina.
Nikki patinka tai, kad dabar ji – žydė.
„Man labai svarbu būti žyde, – paaiškina N.Gutman. – Man patinka būti kažko labai didelio, bendruomenės dalimi“.
Tarp jos ateities planų yra dar vienas. „Negaliu sulaukti, kada nuvyksiu į Izraelį“, – sako Nikki.
Parengė Giedrė Balčiūtė
