Pavidalą ekrane keičia lyg chameleonas
Kaip rašo "Lietuvos ryto" žurnalas "Gyvenimo būdas", viena ryškiausių Holivudo moterų P.Clarkson prabilo sodriu, nepamirštamu balsu: „Lietuva – dalis manęs. Nesvarbu, kad prosenelė mirė dar prieš man gimstant. Augau girdėdama pasakojimus, kad „babi“ buvo iš Lietuvos, kaip ji vedžiojo mano mamą į teatrą, kokia buvo asmenybė.“
Kino pasaulis atsibudo ir nusilenkė P.Clarkson talentui 2003-iaisiais, kai ji buvo pristatyta „Oskarui“ ir Auksiniam gaubliui už kandžios, vėžiu sergančios motinos vaidmenį filme „Eipril vargai“.
Holivudo ekranuose ji rodėsi nuo 1987 metų, kai nusifilmavo trileryje „Neliečiamieji“ su Kevinu Costneriu. Paskui – per 60 vaidmenų filmuose. Nuo „Žaliosios mylios“ su Tomu Hanksu iki Larso von Triero „Dogvilio“, kur ji negailestingai terorizavo Nicole Kidman.
Kaip chameleonas P.Clarkson gali keisti savo pavidalą ekrane ir tarp rimtų personažų sugeba smagiai patarinėti dėl meilės reikalų Penelope Cruz ir Scarlett Johansson Woody Alleno „Viki Kristina Barselonoje“ ar pavirsti miela Milos Kunis motina „Draugiškame sekse“.
Pagyrė lietuvių kūrėjus
Patty, kaip ją šiltai vadina draugai, kalba lėtai, apmąstydama savo žodžius. Kai ji juokiasi, aidi visas kambarys, nes, ko jau ko, o jos sodraus balso tembro nepaslėpsi. Jis gali nustebinti sklisdamas iš grakštaus amžinos balerinos sudėjimo kūno.
P.Clarkson numoja ranka kalbėdama apie savo grožį, nes besaikių pastangų sporto salėje ji nededa, o už viską dėkoja genams – neprastai atrodo ir keturios jos seserys, paveldėjusios išvaizdą ir iš Lietuvos protėvių.
Apie tai, kad P.Clarkson yra lietuviškos kilmės, niekas gal ir nežinotų, jei ji pati nebūtų pasisakiusi. Viskas vyko praėjusį rudenį, kai aktorė vertino filmus Tarptautinio Marakešo (Marokas) filmų festivalio komisijoje, vadovaujamoje Martino Scorsese.
Po lietuviško filmo „Lošėjas“ premjeros P.Clarkson atsisuko į kūrėjus, iškėlė nykščius, iš rankų padarė širdį.
Vieną vakarą surengtame vakarėlyje pilyje, kur svečius pasitiko kupranugariai ir degantys fakelai, P.Clarkson pamatė aktorių Vytautą Kaniušonį ir nustūmė savo apsaugą, kad tik galėtų prie jo prieiti.
Komisijos nariams neleidžiama kalbėtis su dalyviais, bet tuo metu Patriciai tai mažiausiai rūpėjo, nes ji norėjo pagirti V.Kaniušonį už vaidybą, pasakyti, kaip ją sužavėjo „Lošėjas“ ir kad jos promočiutė buvo iš Lietuvos.
„Tai, kad puikus filmas dar ir tokios pat kilmės kaip aš, yra nuostabu“, – „Lietuvos rytui“ sakė P.Clarkson.
Motina - Lietuvos garbės konsulė
Ji nežino detalių apie savo promočiutės Sophie Bass gyvenimą Lietuvoje prieš pasitraukimą į Jungtines Amerikos Valstijas XX amžiaus pradžioje. Bet S.Bass paliko tokį ryškų pėdsaką savo šeimos gyvenime, kad Patricios motina Jacquelyn šį rudenį net taps Lietuvos garbės konsule Luizianoje.
Nesvarbu, kad Jacquelyn kraujyje Lietuvos – vos ketvirtadalis. „Babi“, kaip ją vadina šeima, aktorės motinos gyvenime buvo įtakingiausia.
„Kita mano močiutė buvo ispanė katalikė, ji mus klupdydavo ant kelių ir liepdavo melstis. O „babi“ pasiimdavo savaitgaliui į savo namus prancūzų kvartale ir vesdavosi į džiazo koncertus, baletą ir operą, simfonijas.
Buvau mažytė, o ji mane jau buvo supažindinusi su pačiu Tennessee Williamsu teatre, kurį močiutė rėmė. Ji turėjo milžinišką įtaką mano ir mano dukterų gyvenime.
Ji buvo didesnė nei gyvenimas. Galima pasakyti, kad ir Patricios meilė menui atkeliavo iš Lietuvos“, – pasakojo aktorės motina 79 metų Jacquelyn, ilgametė Naujojo Orleano politikė.
Kiek ji žino, jos močiutė S.Bass su dviem seserimis pasitraukė iš Lietuvos XX amžiaus pradžioje po to, kai buvo nužudyti abu jos tėvai. Greičiausiai jie buvo žydai.
Seserys atkeliavo į Niujorką laivu tuščiomis rankomis. Eliso saloje, kuri buvo vartai į JAV milijonams imigrantų, S.Bass sutiko savo būsimą vyrą Josephą, kurio dėdė buvo Ispanijos karalius Alfonsas XII arba XIII – tiksliai niekas nebežino.
Iš pradžių Lietuvos emigrantė dirbo siuvėja, o jos vyras mokė anglų kalbos. Vėliau jie persikraustė iš Niujorko į Naująjį Orleaną, kur pradėjo importo ir eksporto verslą ir praturtėjo.
„Ji mums primindavo dėkoti Dievui už Ameriką. Kad žinotume, jog ne visiems laisvė yra garantuota“, – sakė J.Clarkson.
Nors močiutė mirė gimus Jacquelyn antrajai dukrai, o Patricia buvo penktoji, ji augo apsupta pasakojimų apie žavingąją „babi“ iš Lietuvos.
Kalbėdama su „Lietuvos rytu“ Holivudo aktorė pasakojo apie tai, ką jai reiškia šeimos šaknys, kaip šie jausmai atsinaujino pamačius režisieriaus Igno Jonyno filmą „Lošėjas“ ir apie savo nepaprastą žvaigždės gyvenimą.
– Patricia, jūs pati priėjote prie filmo „Lošėjas“ aktoriaus ir pasakėte, kad esate lietuviškos kilmės. Ar visada žinojote apie tai, iš kur atkeliavo prosenelė?
– Būtų gerai žinoti apie prosenelę daugiau: kur ji gimė, kaip augo, kas nutiko prieš pasitraukiant iš Lietuvos. Mums žinomos tik atskiros detalės, juk ji išvyko būdama labai jauna.
„Babi“ mirė prieš man gimstant, todėl jos nepažinojau. Tačiau ji buvo labai svarbi mano mamos gyvenime. „Babi“ vesdavosi mano mamą į baletą, simfoniją, operas.
Mama buvo turbūt labiausiai susipažinusi su kultūra dvylikametė. Jos močiutė gyveno Naujojo Orleano prancūziškajame kvartale, kalbėjo septyniomis kalbomis, buvo puiki verslininkė ir smagiai gyveno.
– Ar jums svarbu, iš kur kilę protėviai?
– Augome žinodami, kad „babi“ buvo iš Lietuvos. Ji patyrė tragiškų dalykų.
Ji buvo mano mamos močiutė ir yra dalis manęs, kaip ir jos vyras, į Ameriką atvažiavęs iš Ispanijos.
– Galima jus paegzaminuoti? Ar daug žinote apie Lietuvą?
– Ne itin daug. Galbūt sužinosiu daugiau dabar, kai mama taps Lietuvos garbės konsule.
– Gal žinote, ką lietuviai mėgsta, pavyzdžiui, valgyti?
– Ne. Ką jie mėgsta?
– Bulves. Kiaulieną. Grietinę.
– Viską, ką aš. Puikiai pritapčiau.
– Ar žinote, kokie dar garsūs aktoriai yra kilę iš Lietuvos?
– Kažką žinojau...
– Jasonas Sudeikis, Charlesas Bronsonas, Johnas C.Reilly, Seanas Pennas, Bobas Dylanas...
– Dabar žinau, kad esu pačioje geriausioje kompanijoje!
– Lietuvišką kilmę jums priminė filmas „Lošėjas“, kurį matėte ir vertinote Tarptautiniame Marakešo filmų festivalyje?
– Taip, tas nuostabus filmas! O tai, kad jis yra iš ten, iš kur ir mano šaknys, buvo nepaprasta. Bet maloniausia buvo susipažinti su aktoriais ir bent trumpai juos pagirti.
– Kas filme jums patiko?
– Veikėjai ir pati istorija. Širdį gniaužianti ir įtikinama. Žiūrėdama tikėjau aktoriais, nes jie gyveno filmo sukurtame pasaulyje.
O pagrindinis aktorius? Pasakykite man dar jo vardą.
– Beprotiškai išvaizdus ir beprotiškai talentingas. Tikra žvaigždė. Ar jis yra Lietuvos George’as Clooney?
– Ne. Tai buvo jo pirmas pagrindinis vaidmuo.
– Negali būti! Man jis yra žvaigždė. Žinoma, nenuvertinkime ir kitų aktorių. Ir moterys vaidino nuostabiai. „Lošėjas“ mane įtraukė į savo pasaulį.
– Žinau, kad komisijos nariams draudžiama bendrauti su filmų kūrėjais. Neturėjote problemų dėl to, kad sulaužėte taisykles ir pati priėjote prie V.Kaniušonio?
– Norėjosi jį pagirti, tik niekam nepasakokite. (Juokiasi.) Bet ką man padarys? Negi M.Scorsese mane areštuos? (Juokiasi.)
– I.Jonynui tai buvo pirmasis ilgametražis filmas. Pati esate vaidinusi ne viename filme, kurį režisavo naujokai. Kodėl imatės tokių vaidmenų?
– Retai pirmu bandymu pavyksta sukurti ką nors tokio stipraus, kaip pavyko „Lošėjo“ režisieriui. Aš nė karto nesuklydau sutikusi vaidinti pas naujoką. Svarbiausia, kad pajusčiau ryšį su režisieriumi.
O jei dar ir scenarijus patinka, galiu rizikuoti.
– Jūsų, kaip Holivudo aktorės, karjera šovė į viršų labai vėlai. Nedaug moterų išpopuliarėja būdamos vyresnės ir sulaukusios 54-erių nuolat spindi ekranuose.
– Mano lūžis įvyko suėjus 38-eriems. Man labai pasisekė. Nenusiritau nuo skardžio ir vis dar kopiu aukštyn. Dėkui Dievui, kad Holivude yra dirbančių vidutinio amžiaus moterų.
Man atrodo, kad šiuo metu daugiau nei bet kada atsiranda vaidmenų vidutinio amžiaus moterims. Ypač padeda nepriklausomi filmų kūrėjai. Apskritai moterims vaidmenų kuriama mažiau nei vyrams.
Todėl moterims tenka labiau kovoti dėl savo vietos.
– Esate laikoma vienu svarbiausių žmonių nepriklausomų filmų pasaulyje, bet dažnai vaidinate ir garsių studijų didelio biudžeto filmuose. Kaip renkatės?
– Viską lemia vaidmuo ir režisierius. Jei paskambina M.Scorsese ir pasiūlo suvaidinti vienoje scenoje, sutinki vaidinti vienoje scenoje. Jei tai būtų naujas režisierius, turbūt to nedarytum.
Studijų kuriamuose filmuose aš uždirbu. Dabar man moka ir už nepriklausomus filmus, bet tai – kiti pinigai. Man patinka dirbti dideliuose projektuose, su garsiais aktoriais.
Nepriklausomuose filmuose vaidmenys būna įdomesni. Režisierė Ruba Nadda, su kuria dirbau filme „Kairo laikas“, ką tik parašė scenarijų su pagrindiniu vaidmeniu specialiai man. Labai smagu.
– Esate pasakojusi, kad sulaukusi kvietimo iš M.Scorsese vaidinti filme „Kuždesių sala“ net sušokote džiaugsmo šokį. Ir nesvarbu, kad vaidmuo buvo nedidelis. O gal taip džiūgavote todėl, kad vienoje scenoje vaidinote su Leonardo DiCaprio?
– Tikrai yra proga šokti, kai gauni galimybę dirbti su nuostabiu aktoriumi. Buvo smagu, bet ta viena scena nebuvo paprasta. M.Scorsese yra tikras meistras, vienas pačių geriausių.
– Vaidinote ir kultinio režisieriaus Woody Alleno filmuose „Viki Kristina Barselona“, „Kad ir kas benutiktų“. Ar jis ir gyvenime toks pat juokingas kaip savo filmuose?
– Iš tiesų jis yra tylus, bet man patinka. Filmavimo aikštelėje jis tave palieka ramybėje. Ką nors pakomentuoja tik tada, kai jaučia, kad labai to reikia. Dirbti su Woody ir Marty buvo svajonės išsipildymas.
– Kadangi vaidinti filmuose pradėjote būdama vyresnė, ekrane dažnai tampate kieno nors motina: Justino Timberlake’o, M.Kunis, Emmos Stone, nors gyvenime vaikų neturite.
– Dauguma moterų, sulaukusios 40-ies, jau yra mamos. Tokio amžiaus žmonės jau būna susituokę, o kai kas ir po kelis kartus. Arba skiriasi.
Tokie ir vaidmenys. Ekrane turėjau pačių žavingiausių vaikų! Pažiūrėkite į mano sūnus naujausiame filme „Praėjusį savaitgalį“! Zachary Boothas ir Josephas Crossas – gražūs jaunuoliai.
– Gražių vyrų jūsų kasdienybėje netrūksta. Ar įmanoma be minios gerbėjų išeiti į gatvę ar išgerti taurę vyno su savo ekrano partneriais G.Clooney, Clintu Eastwoodu ar Jacku Nicholsonu?
– Nesu geriausia jų draugė, bet, aišku, esu ėjusi išgerti taurės vyno su G.Clooney. Tik į gatvę su jais išeiti būtų beprotybė. Jie į viešumą nelenda.
– O kaip jūs? Ar gerbėjai gatvėje kasdien stabdo ir prašo kartu nusifotografuoti?
– Niujorke gerbėjų turiu, todėl visada vaikštau su kepure. O Los Andžele viskas gerai. Nepritraukiu minios jaunuolių ir merginų. O turėčiau, po velnių! (Juokiasi.)
– Jus supo daug nepaprastų vyrų, bet nė už vieno neištekėjote. Būdama 54-erių gyvenate tik su šunimi Niujorko lofte Grenič Vilidže.
– Neištekėjau, bet susitikinėjau su išvaizdžiausiais vyrais. Man patinka vakaroti ne namuose. Niujorkas man atrodo seksualus ir gyvas miestas. Nors užaugau Naujajame Orleane, jau esu niujorkietė. Gyvenu su šuniuku, kurį neseniai priglaudžiau. Jis visur keliauja su manimi. Ir dabar yra kartu Los Andžele.
– Smagiai gyvenate ir atrodote nuostabiai. Kokia jūsų lieknumo ir grožio paslaptis?
– Saugausi saulės. Gyvenu slėpdamasi po skrybėlėmis. Saulė labai kenkia veido odai. Šiek tiek sportuoju, bet tikrai ne per daug. Nevalgau nesveiko maisto.
Tikrai pagalvoju apie tai, kad gyvenu nuostabų gyvenimą. Dirbu su nepaprastais žmonėmis. Kasdien esu už tai dėkinga.
– Turbūt vienas įsimintiniausių momentų per jūsų karjerą buvo tada, kai jus pristatė „Oskarui“ ir Auksiniam gaubliui gauti už vaidmenį filme „Eipril vargai“. Ar tikėjotės tokio pripažinimo?
– Turėjau nuostabų prodiuserį, kuris dėl manęs kovojo ir surengė milžinišką kampaniją.
Kad būtum pristatytas, turi dirbti kaip rinkimų kampanijoje. Kas nors turi į tave investuoti ir tvirtai tikėti tavo sėkme.
Reikia rengti peržiūras, skraidyti į Los Andželą ir nuolat priminti apie save. Visa tai kainuoja. Nominacijos nenusipirksi, bet kažkas – ar studija, ar žmogus dėl tavęs leidžia pinigus.
– Ar tiesa, kad aktoriai žino iš anksto, kad laimės „Oskarą“?
– Dievuliau, tikrai nežinome. Garantuoju tūkstančiu procentų. Tai yra visiška paslaptis. „Oskarų“ teikimo vakaras yra paslaptingas.
Tai didi diena. Dėvi nuostabią suknelę, esi apsupta nuostabių žmonių.
– Esate garsi ir turtinga. Kokiam malonumui negailite pinigų?
– O Dieve! Net nežinau, ar turiu tokių. Galbūt tai, kad visada skrendu pirmąja klase.
– Ar dažnai skrendate aplankyti savo tėvų ir keturių seserų?
– Taip, dažnai lankau šeimą. Esame labai artimos su seserimis. Daug žmonių Holivude augo nedarniose šeimose. O aš esu iš puikios šeimos ir visi artimai bendraujame.
– Rudenį laukia ir filmų premjeros, ir spektakliai Brodvėjaus teatre, kur vaidinsite su B.Cooperiu – dar vienu aktoriumi, kuris laikomas vienu seksualiausių planetoje. Kaip jums tai pavyksta?
– Taip, karštų vyrų man netrūksta. Tiesiog man sekasi. (Juokiasi.)
– Galbūt koks nors projektas kada nors atves į Lietuvą? Būna, čia filmuoja ir Holivudo studijos.
– Galbūt atvyksiu su mama, kai ji taps Lietuvos garbės konsule.
Būtų nuostabu. Mes su mama galvojome, kaip būtų įdomu nukeliauti ir pabandyti atkapstyti daugiau informacijos apie Sophie. Ji buvo tokia nepaprasta asmenybė.
– Tikiuosi, kada nors pasimatysime Lietuvoje.
– Aš taip pat.
