„Būna naktų, kai pabundu ir jaučiu, kaip man skauda petį ar galūnių liekanas, bet tiesiog gyvenu toliau,“- prisipažino A.Lewisas.
Vyras telefonu gali kalbėti tik įjungtu garsiakalbiu, nes jis nebeturi rankų.
A.Lewisas prarado ne tik galūnes, bet ir lūpas bei nosį, rašo bbc.com. Chirurgai dalį odos nuo jo peties perkėlė ant lūpų. Vyras juokauja, kad jis dabar atrodo kaip veikėjas iš „Simpsonų“, kuriam nuolat bėga nosis.
Hampšyro grafystės gyventojo pozityvumas jo artimiesiems atrodė nepaprastas. A.Lewisas sakė, jog dabar jaučiasi daug laimingesnis, nei tada, kai dar buvo sveikas. Daugumai tikriausiai sunku tuo patikėti, bet vyras tikino, jog negalia į jo gyvenimą atnešė gerų dalykų.
„Tai mane privertė kitaip galvoti apie buvimą tėčiu, partneriu, žmogumi,“- sakė jis.
A.Lewisas įgavo daug daugiau noro padėti kitiems. Vyro vardu įkurtas labdaros fondas.
Nepaisant pozityvaus požiūrio, jis nebegali daryti daugelio dalykų, kuriuos anksčiau mėgo, pavyzdžiui gaminti maistą ar žaisti golfą. A.Lewisas ir jo partnerė Lucy prarado barą, kurį anksčiau turėjo.
Maža tikimybė išgyventi
A.Lewisas 2013-ųjų lapkritį manė, jog jam tiesiog gripas. Visgi vyras suprato, jog tai – kažkas rimtesnio, tik tada, kai išmatose pastebėjo kraujo, o jo oda pradėjo atrodyti dėmėta, nusėta mėlynėmis.
Paaiškėjo, kad jis užsikrėtęs A tipo streptokokų infekcija. Vyras lapkričio 17-ąją skubiai nuvežtas į ligoninę Vinčesteryje. Infekcija jau buvo išplitusi po jo organus ir giliausiai esančius audinius. Ji taip pat sukėlė kraujo užkrėtimą – grėsmingą ligą.
Netrukus pajuodo A.Lewiso rankos, kojos bei dalis veido. Šeima ir draugai buvo šokiruoti, kai jie prie gyvybę palaikančio aparato prijungtą vyrą kasdien matė tokios būsenos.
3-ejų metukų sūnui Samui atrodė, kad jo tėtis tiesiog padengtas šokoladu.
Dėl užkrato amputavo galūnes
A.Lewiso užkrėstos galūnės pradėjo nuodyti organizmą. Vos tik gydytojai jį atjungė nuo gyvybę palaikančios aparatūros, jie pasakė, jog reikės amputuoti kairę ranką virš alkūnės.
Vyras nejuto jokio liūdesio ar kitų emocijų, kai išgirdo naujienas.
„Ta ranka mane žudė, todėl ją reikėjo pašalinti,“- sakė jis.
Tai buvo antroji gruodžio savaitė. Nors A.Lewisas prarado ranką, jis dar nebuvo išgelbėtas. Infekcijos pažeistos kojos ėmė jį nuodyti. Netrukus buvo amputuota viena koja, tada – kita. Vyrui liko tik viena galūnė – jo dešinioji ranka.
„Kiekviena amputacija buvo atliekama atskirai, – prisiminė jis. – Dalis manęs norėjo tiesiog užbaigti šį procesą ir važiuoti namo. Visgi nebuvo daug laiko galvoti.“
Nenorėjo prarasti rankos
A.Lewiso dešinioji ranka irgi buvo pažeista, bet gydytojai tikėjosi ją išgelbėti. Chirurgai per 2013-ųjų Kūčias atliko 17 su puse valandų trukusią operaciją rankos atkūrimui. Medikai pašalino mirusius audinius, o ant dešiniosios rankos persodino 42 cm mentės su oda nuo kairiojo peties.
Jau tris galūnes praradęs vyras darė viską, kad neprarastų paskutinės rankos.
„Iš žmonių, kuriems amputuotos visos galūnės, sužinojau, jog jų didžiausia svajonė – bent viena ranka, – pasakojo A.Lewisas. – Tai reiškia, kad dar gali užsiimti kasdiene veikla – pasiimti puodelį gėrimo, rašyti.“
Visgi ranka buvo pažeista per daug. Vyras vieną naktį miegodamas apsivertė ant kito šono perlaužė ją pusiau.
„Mano ranka tabalavo ant alkūnės,“- sakė jis.
Lucy buvo priblokšta, ji įsivaizdavo, kad gyvenimas be rankų vyrui taps daug sunkesnis – bet A.Lewisas teigė, jog jam nerūpi.
„Nemačiau prasmės laukti penkerius metus ir tikėtis, kol ranka vėl pradės funkcionuoti, – prisipažino jis. – Manau, kad būtų buvę daug blogiau laukti visą tą laiką, ir ranką prarasti tik tada.“
Iš naujo išmoko vaikščioti
Visų galūnių netekęs vyras turėjo iš naujo mokytis gyventi. Jis nebegalėjo pats atsikelti, nusiprausti ir apsirengti ryte, todėl pas jį kartą per dieną lankydavosi slaugytoja. Pati pirma A.Lewiso užduotis buvo išmokti vaikščioti.
Jis ėmė lankyti 10 savaičių trukmės vaikščiojimo kursus Londone. Vyras visus nustebino, kai jau po dviejų savaičių ėmė sėkmingai vaikščioti ant protezų – trumpų strypų, apačioje turinčių dideles, siūbuojančias pėdas.
A.Lewisas ant jų vaikšto jau beveik tris mėnesius. Jis padarė daug pažangos, bet teigia, jog jausmas tebėra neįprastas.
„Sunku užlipti laiptais, nes protezai neaukšti, – sakė vyras. – Nelygūs paviršiai irgi kelia problemų.“
Jis šiuo metu naudoja protezines rankas su kabliais.
Jos A.Lewisui leidžia atlikti tokius veiksmus, kaip šaldytuvo atidarymas, gėrimo pasiėmimas ar saldainių pakelio praplėšimas.
Vyras teigia, jog jaučiasi gyvenantis sapne – pasaulis jam atrodo šiek tiek tolimas. A.Lewisui nejauku pamatyti save veidrodyje, nes jo kūnas pasikeitė neatpažįstamai.
„Tai gali ir liūdinti, bet manau, jog žmogaus kūno ištvermė – nuostabi,“- teigė jis.
Parengė Dorotėja Noreikaitė
